Interneto vartotojų gretos auga sparčiau, negu buvo prognozuojama. Vis daugiau firmų jau ima stebėti, ką jų darbuotojai veikia tinkle.

Interneto vartotojų gretos auga sparčiau, negu buvo prognozuojama. Vis daugiau firmų jau ima stebėti, ką jų darbuotojai veikia tinkle. El. valdžia, el. demokratija, el. verslas – sąvokos, kurios į mūsų gyvenimą atėjo visai neseniai, o JAV jau investuoja milijardus, kad pilietis, nepakildamas iš fotelio svetainėje, galėtų spręsti daugybę svarbių klausimų. Tai anaiptol ne visos pastarojo meto pasaulinio tinklo plėtros naujienos, tačiau pakankamai svarbios, kad jas aptartume plačiau. Šių metų vasarą ir rudenį, ko gero, drąsiai galime vadinti internetizacijos laikotarpiu. Rudens pradžioje lyderėmis tarp interneto vartotojų vis dar išliko JAV, nors jau artimiausiu metu, kaip remdamasi tyrimų rezultatais skelbė kompanija „eMarketer“, situacija gali pasikeisti. Jų atlikti tyrimai liudijo, kad 2002 m. pabaigoje daugiausia internautų bus Azijos-Ramiojo vandenyno regione – per 180 mln. žmonių. Jų teigimu, Europoje bus apie 175,5 mln., o Šiaurės Amerikoje – 167,7 mln. Ši kompanija taip pat prognozavo, kad metų pabaigoje labai išaugs interneto vartotojų gretos Lotynų Amerikoje ir Afrikoje – atitinkamai 19,3 ir 4,6 mln. žmonių. Taip pat buvo prognozuojama, kad iki 2004 m. pasaulyje bus apie 725 mln. interneto vartotojų. Tačiau jau dabar galima spėti, kad gyvenimas lenkia pačias optimistiškiausias prognozes, mat rugsėjo pradžioje paskelbęs atliktų tyrimų duomenis, „eMarketer“ prognozavo, jog šių metų pabaigoje internetu naudosis 565 mln. planetos gyventojų… Tuo tarpu neseniai paskelbtais rinkos tyrimų agentūros „Nua Internet Surveys“ duomenimis, šiuo metu jau per 605 mln. Žemės gyventojų naudojasi internetu, o nuo gegužės internautų gretas papildė beveik 25 milijonai. Dažniau ar rečiau naršančių pasauliniame tinkle daugiausiai Europoje (per 190 mln.), antroje vietoje – Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono gyventojai (per 187 mln. interneto vartotojų), Šiaurės Amerikos gyventojai treti (daugiau kaip 182 mln.). Pasaulio interneto rinkoje taip pat dominuoja Europa – 31,5 proc., Azija kartu su Ramiojo vandenyno regionu užima 30,9 proc., o Šiaurės Amerika 30,1 proc. rinkos. Mažiausiai interneto vartotojų tebėra Afrikoje – 1 proc., kiek daigiau Pietų Amerikoje – 5,5 proc. Vis dėlto, kad ir kaip atidžiai stebėtume pasaulines tendencijas, labiausiai rūpi, kaip situacija kinta mūsų šalyje. Interneto žiniasklaida, el. valdžia, el. demokratija, el. verslas – tai sąvokos, kurias vartoti pradėjome visai neseniai; jos į mūsų gyvenimą atėjo per keletą pastarųjų metų kartu su IT plėtra, tad nenuostabu, jog sunkiai skinasi kelią – kaip ir visos naujovės… Kadangi mūsų šalyje taip pat sparčiai gausėja interneto vartotojų gretos, galime tikėtis ir daugiau ženklesnių poslinkių. Štai tik keletas iškalbingų skaičių: Lietuvoje internetu šių metų pavasarį (oficialiais 2002 m. kovo 31 d. duomenimis) naudojosi apie 14 proc. šalies gyventojų; kompanijos „SIC Gallup Media“ atlikti Lietuvos interneto rinkos tyrimai rodo, kad vasarą internetu naudojosi 16,6 proc. suaugusių šalies gyventojų, o per pusmetį bent kartą internetu naudojosi 17,8 proc. gyventojų, bent kartą per mėnesį – 16,6 proc., kas savaitę ir dažniau į internetą užsukdavo 12,7 proc. Lietuvos gyventojų. Šalies valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kur šių metų vasaros duomenimis 100 darbuotojų vidutiniškai teko 40 kompiuterių, vienu kompiuteriu neretai naudojasi ne vienas darbuotojas. Todėl, pasak pranešimų, apie 60 proc. visų dirbančių valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose žmonių darbe naudojasi kompiuteriu. Vasaros pradžioje mūsų šalies valstybinėse įstaigose ar organizacijose internetu naudojosi vidutiniškai 40 proc. visų institucijų darbuotojų bei 68 proc. tų, kurie darbe naudoja kompiuterį. Suprantama, šie duomenys anaiptol neatspindi tikrosios situacijos – jau vien dėl to, kad ji nuolat kinta: vis daugiau žmonių bent kartkartėmis užsuka į interneto kavines, vis daugiau ryžtasi palyginti nedidelei investicijai ir prijungia prie interneto namų kompiuterį… Kitas reikalas, kad lietuviško interneto rinka nepaisant kai kurių teigiamų poslinkių, vis dar yra maža. Skirtingai nuo užsienyje žinių portalų rinkoje dominuojančių žiniasklaidos milžinų (pvz., keturi penktadaliai amerikiečių bent kartais naršo CNN, ABC, CBS ir kt.), mūsų šalyje laikraščių, televizijos ar radijo stočių interneto svetainės anaiptol nėra dominuojančios interneto žiniasklaidos priemonės. Jas populiarumu gerokai lenkia daug skirtingų paslaugų teikiančios IT firmos, taip pat siūlančios ir specializuotus ar bendresnio pobūdžio naujienų tinklapius. Vieną iš priežasčių, dėl ko el. valdžia, el. demokratija, el. verslas taip sunkiai skinasi kelią Lietuvoje, prieš gerą pusmetį įvardijo vieno populiarumu nesiskundžiančio interneto portalo redaktorius V. Savukynas, kuris interviu kolegoms sakė manąs, kad informacinė visuomenė Lietuvoje sunkiai kuriama dėl to, „jog viskas, kas susiję su IT, yra suprantama labai technologiškai“. Suprantama, šiuolaikines technologijas diegiančios ir naudotis jų teikiamais patogumais mus raginančios firmos po truputį „tirpdo ledus“: kai kas jau drįsta pasinaudoti virtualaus knygyno paslaugomis, užuot ėjęs į banką, internete susimoka mokesčius už komunalines paslaugas, telefoną ir kt., tačiau iki geidžiamų rezultatų dar toli… O kaip yra kitur? Šalyse, kurios, mūsų manymu, pažengusios gerokai toliau? Pasirodo, intensyvesnis naudojimasis internetu turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų aspektų. Rinkos tyrimų bendrovės „Datamonitor“ duomenimis, dalis Europos firmų jau ėmėsi stebėti (vienos tai daro nuolat, kitos – epizodiškai), ką jų darbuotojai veikia pasauliniame tinkle darbo metu. Tyrimas atskleidė, kad firmų, stebinčių, kokiems tikslams naudojamas internetas, daugėja. Ir nors šiuo metu nemažai bendrovių neturi nustatytų tinklo vartojimo darbo vietoje taisyklių, maždaug du trečdaliai apklausoje dalyvavusių bendrovių pripažino interneto vartojimą ribojančios tam tikromis taisyklėmis. Dalis jų net yra įdiegusios specialią programinę įrangą, užtikrinančią, kad vidinių taisyklių būtų laikomasi. Tuo tarpu JAV piliečiai jau artimiausiu metu naudodamiesi namų kompiuteriu, turinčiu prieigą prie interneto, galės kreiptis pagalbos į „Social Security“ tarnybos tarnautojus, rezervuoti vietas poilsiui nacionaliniame parke, teikti savo pastabas ir komentarus dėl normatyvinių aktų ir dar daug ką daryti nepakildami nuo kėdės. Kitaip sakant, nepakildami iš fotelio svetainėje, jie galės spręsti daugybę svarbių klausimų. JAV valstybės institucijos, besirūpinančios el. valdžios programa, įgyvendina projektą, kuris supaprastins informacijos srautų judėjimą tarp gyventojų, dalykinių sluoksnių, verslo atstovų ir municipalinių institucijų. Programos, kuri yra viena iš 5 strateginių prezidento Dž. Bušo valstybės valdymo reformos krypčių, tikslas – likviduoti biurokratines kliūtis tarp vyriausybinių ir valstybinių įstaigų, organizacijų bei piliečių. „Panašiai, kaip firmos sutelkia savo išteklius kurdamos tuos ar kitus produktus, valstybės valdymo organai rūpinasi piliečių poreikiais, koncentruoja jėgas darbui su institucijomis, tiesiogiai dirbančiomis su gyventojais“, – neseniai sakė el. vyriausybės ir informacinių technologijų departamento direktoriaus pavaduotojas Markas Formenas, kuris taip pat vadovauja federalinės vyriausybės darbo „konvertavimui į skaitmeninį modelį“. Federalinės išlaidos informacinėms technologijoms šioje šalyje šiemet viršys 48 mlrd. dolerių, o kitais metais pasieks 52 mlrd. 24 „didelio rentabilumo“ projektai, patvirtinti prieš metus. Jie apima kelias pagrindines kryptis: interaktyvus bendradarbiavimas su piliečiais, verslo struktūromis, federaliniais bei vietiniais valdžios organais ir kt. Tikimasi, kad šių projektų įgyvendinimas visų pirma labai sumažins „popierinių dokumentų apsisukimų“ skaičių, o ekspertų vertinimu bus sutaupyta keletas milijardų dolerių. Vienos tarnybos, pvz., „Online Access for Loans“ padės piliečiams ir verslo atstovams gauti kreditus palankiausiomis sąlygomis, „Federal Asset Sales“ sujungs nepriklausomas organizacijas, užsiimančias federalinių aktyvų pardavimu, bet vis dėlto elektroninės valdžios sukūrimas – tai ne paprasčiausias interneto erdvės papildymas (JAV federalinės valdžios aktyvuose jau dabar apie 22 tūkst. svetainių ir 33 mln. tinklapių). Naujieji projektai integruos daugybės struktūrų, dirbančių konkrečiose srityse, sistemas. Strategijos kūrėjai numatė ir potencialias kliūtis formuojant el. valdžią. Tai akcininkų pasipriešinimas, būtinų išteklių stygius, piliečių pasitikėjimo stoka ir kt. Pastarajai problemai spręsti buvo sukurta atskira programa e-Authentication (elektroninis identifikacijos užtikrinimas) – juk siekiant įgyvendinti kitus projektus, reikės elektroninio parašo, reikės garantuoti ryšio saugumą ir kt. Užuot kūrus atskiras programas įvairiose srityse, buvo nutarta sukurti vieną e-Authentication. Bus nustatyti ir identifikacijos reikalavimų lygiai atskiroms el. vyriausybės programoms: pavyzdžiui, norint sumokėti mokesčius per „Internal Revenue Service“ gali prireikti tam tikro tipo mandato, o norint susipažinti su kreditavimo galimybėmis pakaks asmeninio identifikacinio numerio ir slaptažodžio… Žinoma, niekas neketina visiems amerikiečiams suteikti „skaitmeninį mandatą“, tačiau nustatant būtiną apsaugos lygį, atrodo, neketinama jo nei sumenkinti, nei pernelyg padidinti.