Keletas statistinių duomenų apie kompiuteringumo lygį ir interneto vartojimą Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse.

Jau davėme oficialų sutikimą stoti į Europos Sąjungą, dabar belieka į ją lygiuotis. Tačiau iki Europos Sąjungos šalių įvairiose srityse mums dar labai toli. Pažvelkime, kokia kompiuterizavimo ir interneto vartojimo padėtis Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.
Pagal
Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2001 metais Lietuvoje apytikriai 11 procentų gyventojų naudojosi internetu. Europos Sąjungoje – 35 procentai. Apie 9 procentus šeimų (namų ūkių) turėjo kompiuterius, Europos Sąjungos šalyse šis skaičius siekia – 36 procentus. Lietuvoje 100-tui gyventojų tenka 7 kompiuteriai, 100 mokinių mokyklose – 2,5 kompiuterio; Europos Sąjungos šalyse – 100-tui gyventojų tenka 34 kompiuteriui, 100-tui mokinių – 7 kompiuteriai.
Nepaisant tokio žemo šalies kompiuterizavimo lygio, visiškai priešinga situacija pastebima tarp mūsų informatikos specialybės pasiūlos. Europos Sąjungos šalyse IT specialybės studentai sudaro 4 procentus, Lietuvoje netgi daugiau – 5 procentus.
Nežinia, ar reikia džiaugtis, kad mūsų šalyje daugiau išsilavinusių žmonių, nei užsienyje; ar abejoti dėl būsimųjų IT specialistų ateities, kad jų pasiūla Lietuvoje per didelė ir daugybė išsilavinusių žmonių bėgs į užsienį.
Europos Sąjungos šalyse 72 iš 100 gyventojų turi mobiliuosius telefonus, Lietuvoje – 29. Tačiau vis daugiau Lietuvos gyventojų atsisako „Lietuvos telekomo“ paslaugų ir mieliau renkasi mobiliuosius telefonus, tad turėtume greitai vytis Europos Sąjungos vidurkį. Kovo pabaigoje „Lietuvos telekomas“ turėjo 4,6 procento maužiau abonentų, nei metų pradžioje ir 20 procentų mažiau nei 2002 metų kovo pabaigoje.
Didžiausias atitrūkimas elektroninės komercijos srityje – Europos Sąjungos šalyse per internetą 2001 metais apsipirko apie 44 procentus interneto vartotojų, Lietuvoje – tik 3 procentai. Naujausi tyrimai rodo, kad eiliniai Lietuvos interneto vartotojai ir toliau nepasitiki el. komercija, nors verslininkai rizikuoja į ją investuoti.
Tiesa, per 2002 metus padėtis kiek pagerėjo. Nuolatinių interneto vartotojų Lietuvoje 2002 metais užfiksuota 13 procentų, šeimų (namų ūkių), turinčių asmeninį komputerį – 11 procentų.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ neseniai atliktas interneto skvarbos tyrimas mokyklose parodė, kad 97 proc. gimnazijų, vidurinių ir pagrindinių mokyklų naudojasi interneto ryšiu.
Beveik kas dešimtoje mokykloje prie interneto prijungtas tik vienas kompiuteris.
38 proc. mokyklų internetui naudoja radijo ryšį, 18 proc. mokyklų - paprastą (komutuojamą) liniją, 11 proc. - ISDN ryšį, 10 proc. - skirtąją liniją, 7 proc. - DSL ryšį, 5 proc. - kabelinių TV teikiamą interneto ryšį.