Š. m. vasario 27–28 dienomis Kopenhagoje (Danija) įvyko Europos aukšto lygio konferencija „A Digital Single Market by 2015 - A driver for economic growth and jobs“, kurioje dalyvavo atstovai iš Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių, ES institucijų, verslo ir mokslo bendruomenių, pilietinės visuomenės organizacijų ir kt., tarp jų – ir Lietuvos atstovai.

Strategija „Europa 2020” kviečia valstybes nares remti išmanų, žalią ir įtrauktimi grįstą augimą, siekiant aukšto užimtumo lygio, produktyvumo augimo ir socialinės sanglaudos stiprėjimo Europoje. Europos valstybių vadovai ir vyriausybės sutarė, kad iki 2015 m. Europoje turi veikti vieninga skaitmeninė rinka. Šios konferencijos, kurią surengė 2012 m. I pusmetį ES pirmininkaujanti Danija, tikslas buvo aptarti iššūkius ir galimybes, kurie susiję su pilnai veiksmingos vieningos skaitmeninės rinkos Europoje sukūrimu, ir nustatyti, kokių žingsnių reikia imtis, kad pasiekti šį tikslą.

Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 200 dalyvių iš 30 valstybių, skaityta daugiau kaip 50 pranešimų, apėmusių platų temų, susijusių su skaitmenine ekonomika ir IRT grįstu augimu, spektrą. Visų konferencijos metu vykusių sesijų rezultatai buvo apibendrinti konferencijos baigiamajame pareiškime, kuriame buvo išskirti keturi svarbiausi teiginiai:

Prisijungimas – europiečiai turi turėti galimybę jungtis prie interneto bet kurioje vietoje, bet kuriuo metu ir per bet kokius įrenginius. Tai svarbu, nes:

• 2010 m. bendra preliminari internetu sudarytų sandorių vertė Europoje siekė apie 165 mlrd. eurų.
• Iki 2015 m. plačiajuostis ryšys gali sukurti daugiau kaip 2 mln. naujų darbo vietų Europoje.
• Iki 2014 m. planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų pardavimai 44 proc. viršys 2011 m. asmeninių kompiuterių pardavimų apimtis.
• Pasaulinis interneto srautas, apimantis ir mobiliųjų duomenų perdavimą, auga eksponentiškai: kasmet išauga beveik dvigubai. Vidutinis interneto naudojimas gali išaugti iki 25 gigabaitų vartotojui per mėn.

Pasitikėjimas – turi būti stiprinamas vartotojo tikėjimas ir pasitikėjimas elektronine komercija. Tai svarbu, nes:

• Pasaulio mastu vartotojai skaitmeninei informacijai ir pramogoms išleidžia 1,5 trl. eurų.
• Jei e. komercija pasiektų 15 proc. nuo mažmeninės prekybos Europoje, preliminariais vertinimais, nauda vartotojams dėl didesnio pasirinkimo ir mažesnių kainų siektų 200 mlrd. eurų (arba 1,7 proc. ES BVP).

Skaitmeninė mąstysena – „skaitmeninis mąstymas“ – tiek verslo, tiek valdžios institucijų - yra esminė Europos augimo
prielaida. Tai svarbu, nes:

• IRT sektorius tiesiogiai sukuria 5 proc. ES BVP, ir net 50 proc. prisideda prie bendro produktyvumo augimo Europoje.
• IRT naudojimu grįstos įmonės auga 25 proc. greičiau, nei kitos įmonės, ir greičiausiai augančios bendrovės per ateinančius kelerius metus bus IRT sektoriuje.

Duomenys – Europos skaitmeninio augimo variklis yra europiečių gebėjimas išnaudoti „didžiųjų duomenų“ potencialą. Tai svarbu, nes:

• Duomenų kiekiai kasmet išauga 40 proc.
• Šiandien vien „Facebook“ duomenų apimtys siekia tiek, kiek 2004 m. sudarė visas pasaulinis žiniatinklis.
• Mobiliųjų duomenų naudojimas Europoje kasmet išauga beveik dvigubai, ir prognozuojama, kad iki 2015 m. pasieks 1,5 trl. megabaitų per mėnesį.
• Vien viešojo sektoriaus informacijos panaudojimo ekonominis efektas, preliminariais vertinimas, Europoje kasmet sudaro apie 140 mlrd. eurų.