Pirmoji pasaulyje interneto radijo stotis KPIG dėl naujų mokesčių apribojo muzikos įrašų transliacijas, tačiau naujų technologijų kūrėjai jau pasiūlė išeitį. Įstatymų pinklėse klimpsta „AOL Time Warner“, apkaltinta savo sukurtų kino filmų muzikos piratavimu. V.Vysotskio gerbėjų laukia atnaujinta interneto svetainė.
Pirmoji pasaulyje interneto radijo stotis KPIG dėl naujų mokesčių apribojo muzikos įrašų transliacijas, tačiau naujų technologijų kūrėjai jau pasiūlė išeitį. Įstatymų pinklėse klimpsta „AOL Time Warner“, apkaltinta savo sukurtų kino filmų muzikos piratavimu. V.Vysotskio gerbėjų laukia atnaujinta interneto svetainė.
Tai, kas atsitiko šios vasaros viduryje, tikriausiai buvo neišvengiama – pinigus skaičiuoti ir gauti mėgsta visi. Kita vertus, autorių teisių apsaugos internete tema diskutuoti pradėta taip pat ne vakar. Vis dėlto tiems, kuriuos naujovės „muša“ skaudžiausiai, jos visuomet būna nelaukiamos. Taip atsitiko ir šį kartą, kai birželio pabaigoje JAV Kongresas pritarė įstatymo projektui, įpareigojančiam visas skaitmeniniu režimu transliuojančias radijo stotis, (dirbančias tik internete ar transliuojančias programas įprastu būdu), mokėti po 0,07 cento už tūkstantį kiekvienos kompozicijos klausytojų. Nepaisant to, kad šie reikalavimai gerokai švelnesni už tuos, kuriuos iš pradžių siūlė
RIAA (Amerikos garso įrašų kompanijų asociacija), pirmoji pasaulyje internete pradėjusi dirbti radijo stotis
KPIG, buvo priversta apriboti muzikos įrašų transliaciją dėl pernelyg didelių mokesčių kūrinių autorinių teisių savininkams. Stotis, dirbanti internete nuo 1995 m., nusprendė nuo šių metų liepos 18 d. nebetransliuoti įrašų, kurių teisės priklauso RIAA. Šiuo metu ji transliuoja koncertų, kuriuos pati ir organizavo, įrašus.
KPIG, kaip ir kitų radijo stočių vadovai laiko naująjį mokestį pernelyg dideliu, kad stotys išliktų rentabilios. Tačiau savo klausytojus transliuotojai ragina visomis prieinamomis priemonėmis reikšti savo nepasitenkinimą: rekomenduojama kreiptis į televizijos ir radijo žurnalistus, išsakyti savo nepasitenkinimą forumuose internete ir net kreiptis į JAV Kongreso narius. Ar visa tai duos pageidaujamų rezultatų ir ar ilgai truks pati akcija – nežinia. Gali atsitikti ir taip, kad ji paprasčiausiai taps nebereikalinga, nes interneto transliuotojai, į kurių pinigėlius pasikėsino RIAA, jau turi išeitį. Vienas iš būdų interneto radijui išgyventi – išeiti „į pogrindį“ pasinaudojant kaip tik šiuo metu kuriamu tinklu
Streamer. Jis imtas kurti vos paaiškėjus didžiųjų garso įrašų studijų ketinimams siekti, kad būtų įvestas licencijos mokestis ir prasidėjus radijo stočių protesto akcijai prieš jį. Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad jau liepos pradžioje internete dirbo trys „Streamer“ radijo stotys: „Gradio“ (hip–hop), „Mnemeth's Disco“ (elektrorokas) ir „All You Base“.
Transliacija naujajame tinkle vyksta
mp3 formatu, o norinčiam klausytis muzikos, pakanka analoginio modemo, kurio duomenų perdavimo greitis 56 kb/s. Imtuvo ir siuntėjo funkcijas atlieka programa
„Winamp“. Norintys prisijungti prie „Streamer“, turi įsidiegti iš interneto vadinamąją
kliento programą, kuria naudojantis ir formuojamas decentralizuotas „taškinis“ tinklas. Naujas klientas –„taškas“ trumpam sujungiamas su kitais „Streamer“ „taškais“ ir pasikeičiama informacija apie kitus „taškus“. Ši sistema skiriasi nuo „Gnutella“ tipo tinklo, kuriame tarp kelių taškų sukuriamas pusiau pastovus ryšys. „Streamer“ tarnybinė sparta – apie 0,1 kb/s, mažesnis negu „Gnutella“. Šiuo metu „Streamer“ testuojamas, todėl vietoj „kliento programos“ informacijai pateikti naudojamasi interneto naršykle. Dar neišspręstos ir kai kurios techninės problemos, pavyzdžiui, atsijugus nuo tinklo vienam klientui, ryšį praranda visi, kurie signalą gaudavo per jį. Vis dėlto „Streamer“ jau dabar turi puikias galimybes tapti populiariu interneto transliuotojų instrumentu, kadangi aptikti pirminį šaltinį praktiškai neįmanoma. Kūrėju teigimu, tinkle platinamoje informacijoje nėra jokių duomenų apie tai, iš kur sklinda signalas ir koks jo siuntėjo adresas.
Belieka susirasti tą
kliento programą, juolab, kad kai kuriuose pranešimuose teigiama, jog projekto (ir atkirčio RIAA, pasigviešusiai jų pinigų) iniciatoriai mielai laukia savanorių talkininkų. Tačiau prieš nusprendžiant juo tapti, neprošal būtų atidžiau pastudijuoti, ką gi ten iš tikrųjų priėmė šią vasarą JAV Kongresas, kad po gero dešimtmečio neįklimptume į įstatymų pinkles, kaip tai atsitiko
„AOL Time Warner“, kaltinamai… savo sukurtų kino filmų muzikos piratavimu. Pastarosios konfliktas su
„EMI Group“ kaip tik sutapo su laiku, kai pramogų industrijos galingieji pakilo į kovą prieš autorių teisių pažeidimus internete.
Garso įrašų firma „EMI Group“ reikalauja nutraukti nelegalų muzikos iš kino filmų
„The Wizard of Oz“ ir
„Singin' in the Rain“ naudojimą bei kompensuoti patirtus materialinius nuostolius. EMI padavė į teismą konkurentą, kaltindama jį kompozicijų, kurių autorių teisės priklauso EMI, naudojimu nemokant atitinkamų licencinių mokesčių. (EMI atstovai teigia, kad „AOL Time Warner“ neteisėtai naudoja muziką iš minėtų kino filmų savo reklamos kampanijose). „Mes manome, kad „AOL Time Warner“ ir kai kurios kitos firmos neteisėtai pasinaudojo mums priklausančia nuosavybe ir siekia nemokėti licencinių mokesčių“, – sakė EMI Music Publishing vykdantysis direktorius M. Bendieris. Tačiau didžiausias šios istorijos kuriozas ne tai, kad „AOL Time Warner“ atstovai sako kol kas nieko nežinantys apie EMI ieškinį ir nieko nekomentuoja, o tai, rašoma interneto svetainėje
Salon.com, kad 1986 m. firma
„Turner Broadcasting“, dabar priklausanti „AOL Time Warner“, įsigijo firmą
„MGM/United Artists“. Jai priklausė filmai, po 16 metų tapę konflikto priežastimi, nes dar iki 1986 m. tarp MGM/UA ir EMI buvo sudaryta sutartis dėl teisių į kino filmų muziką perdavimo pastarajai garso įrašų firmai. Štai dėl ko dabar „AOL Time Warner“ turi nemalonumų dėl savo sukurtų filmų muzikos.
Anapus Atlanto įsisiūbavusi kova dėl autorių teisių ir su jomis susijusių pinigų neturi jokios įtakos mūsų kaimynams: prieš keletą savaičių atidaryta atnaujinta virtuali rusų bardo Vladimiro Vysotskio virtuali „biblioteka“, kurioje galima ne tik klausytis įrašų, bet ir paskaityti apie visus kino filmus, kuriuose jis filmavosi ar dainavo.
Bibliotekoje įrašai pateikti
mp3 formatu. Svetainės lankytojai kviečiami siųsti jiems žinomas V.Vysotskio dainų versijas (dainininkas, kaip žinoma, dažnai darydavo pataisas savo kūriniuose), jie gali patys formuoti dainų, kurias norėtų išgirsti, sąrašus, arba pasinaudoti atsitiktine tvarka sudarytu sąrašu. Svetainės autorių teigimu, jeigu kasdien būtų išklausoma po vieną eilėraštį, jie nepasikartotų dvejus metus, nes jų yra apie septynis šimtus. Garso įrašų mp3 formatu – daugiau kaip 400.
Dar viena šios vasaros naujiena ne tik besiklausantiems muzikos internete – „America Online“ šiomis dienomis pranešė apie naują „Winamp“ grotuvą
„Nullsoft Winamp3“. Nuo ankstesnio jis skiriasi įdiegtomis naujovėmis, išplečiančiomis grotuvo galimybes integruoti papildomus elementus. „Winamp3“ įdiegta ir vaizdo bylų peržiūros programa, patobulintas kūrinių sąrašų redaktorius, išplėsta „Winamp Browser“ funkcija ir kt
Belieka palinkėti kuo daugiau malonių akimirkų naršant internete ir klausantis pamėgtų kūrinių…