Italijos Senatas atnaujino 19 amžiaus stenografiją

Publikuota: 2003 m. rugpjūčio 14 d. ketvirtadienis
Italijos Senatas atnaujino mechaninę stenografijos technologiją, kuria buvo naudojamasi nuo 19 šimtmečio. Ji buvo sujungta su transkripcijos programine įranga ir muzikos instrumentų jungtimi (Musical Instrument Digital Interface; MIDI). Taip, anot Senato atstovų, buvo sukurta viena efektyviausių stenografijos sistemų pasaulyje. Perdirbtą įrangą, kuri buvo naudojama Italijos Parlamento aukštuosiuose rūmuose nuo 1880 metų, dabar saugo Italijos patentai. „Patentas nustatytas klaviatūrai ir jos jungčiai su įprastu asmeniniu kompiuteriu“, – teigia Senato stenografistas Maurizio Venosi, vadovavęs atnaujinimo darbams. Jo komanda naudojo modifikuotą pianino klaviatūrą ir programinę įrangą, paverčiančią klaviatūros sukurtus MIDI duomenis pirmiausiai į stenografijos simbolius, o vėliau į paprastą tekstą. Meistrų pastangos Daugiau nei šimtmetį Senatas priklausė nuo kruopštaus darbo meistrų, meistriškai sukūrusių modifikuotą pianino klaviatūrą, kuri naudojama stenografijos sistemoms. Dabar standartinės MIDI klaviatūros gali būti pritaikytos šiai užduočiai. „Naujoji sistema leidžia naudoti įprastas, prekyboje esančias klaviatūras, ir sumažina įrangos išlaikymo išlaidas iki 10 kartų“, – priduria M. Venosi. M. Venosi sistema sukurta mechaninio stenografijos įrenginio pagrindu, kurį dar 1860 metais išrado italų mokslininkas Antonio Michela-Zucco. Jis naudojo modifikuotą pianino klaviatūrą su dviem grupėmis klavišų – šešiais baltais bei keturiais juodais tam, kad sukurtų specialią stenografijos simbolių sistemą, o ne muzikinius signalus. Simboliai, kurie paskirsto žodžius į jų skiemenis, būdavo atspausdinami ant plonos popieriaus juostelės. Šimtas metų po to, kai „Michela“ sistema buvo įtraukta į Senato veiklą, ji buvo pritaikyta skaitmeniniam amžiui. Naujieji įrenginiai galėjo automatiškai paversti simbolius į paprastą tekstą, kuris vis dar būdavo spausdinamas ant ilgų popieriaus ritinių. Dabar, prie asmeninio kompiuterio USB (Universal Serial Bus) jungties prijungus elektroninę klaviatūrą bei naudojant MIDI protokolą kartu su „Total Eclipse“ („Advantage Software“ programine įranga), sistema sukuria realiuoju laiku perduodamą tekstą, gerai įskaitomą kompiuterio ekrane, tad išsiverčiama be popieriaus. Techninis palaikymas Senato komandai dėl programinės įrangos modifikacijų pagelbėjo Niujorko (JAV) firmos „World Technologies“, prižiūrinčios „Advantage Software“ produktų platinimą, prezidentas Danielis Glassmanas. „Mes padėjome integruoti „Total Eclipse“ programą į jų klaviatūrą, kuri tikrai yra nepaprasta“, – teigia D. Glassmanas. „Žmonės Senate atliko didelį kalbinį darbą, įtraukdami į programinę įrangą itališkų daiktavardžių bei įvardžių sąrašus“. Sistema, kuriai taip pat naudojamas dirbtinio intelekto būdas, leidžia stenografistams pasiekti nuo 150 iki 160 žodžių per minutę greitį. „Dirbant įprasta kompiuterio klaviatūra, pasiekiamas beveik dvigubai mažesnis greitis“,– teigia Gianani. „Sistema yra tokia pažangi, jog galima išmokyti ją taisyti pasikartojančias klaidas. Ji pasiekia 98-99 procentų žodžių atpažinimo lygį“, – teigia ji. Michela sistema šiuo metu Italijoje naudojama mažiau nei 100 žmonių, dirbančių teismuose, vietinėse asamblėjose bei parlamento aukštuosiuose rūmuose. Tačiau Gianini tiki, jog efektyvumas bei finansinės santaupos, kurias lems naujosios sistemos, turi didelį rinkos potencialą. „Kaip valstybinė įstaiga mes neesame įpratę argumentuoti pelno požiūriu, tačiau būtume laimingi, jei šis patobulinimas padėtų paskatinti rinką“, – teigia ji. „Mes labai tikime Michela sistema, kuri yra greitesnė ir mažiau dehumanizuojanti, nei kitos stenografijos sistemos. Patentas pripažįsta Senato metų metus vykdytą darbą. Tai prestižo klausimas“.
Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »