JAV griežtinami autorinių teisių įstatymai, o internete po truputį mažėja muzikos kūrinių, kuriuos būtų galima parsisiųsti.

Milijonai žmonių parsisiunčia daugybę autorinės teisės ženklu pažymėtu dainų bei filmų iš interneto be jokios baimės nuo to nukentėti. Vienų džiaugsmui, kitų nelaimei, visa tai netrukus turėtų pasikeisti. Bent jau JAV. „Muzikinių įrašų internete jau pradeda mažėti ir šis procesas tęsis“, –teigia Lawrence Hertzas, Niujorko teisininkų firmos „Hall Dickler Kent Goldstein and Wood“ partneris bei interneto teisės specialistas. Jis mano, kad muzikos leidėjai bei kitokio turinio informacijos savininkai jau greitai galės naudotis dar 1998 metais JAV priimtu Skaitmeninio tūkstantmečio autorinės teisės aktu (Digital Millennium Copyright Act) daug agresyviau – apkaltinti ne tik didžiules kompanijas, pvz., „Napster“, bet ir asmenis, parsisiunčiančius iš interneto autorinės teisės ženklu pažymėtą turinį. Pirmiausia griežtų priemonių bus imtasi prieš didžiausius failų mainų (peer-to-peer) tinklų. Ši nauja strategija akivaizdi tapo dar praėjusiais metais, kai Amerikos įrašų pramonės asociacija (AIPA) įteikė „Verizon“ kompanijai šaukimą į teismą ir pareikalavo, kad paslaugų teikėjas paskelbtų asmenybes vartotojų, besinaudojant kompanijos interneto paslaugomis parsisiuntusių daugiau nei 600 dainų. „Verizon“ protestavo, bet neseniai Jungtinių Valstijų apygardos teismo teisėjas nusprendė AIPA naudai ir liepė „Verizon“ atskleisti vartotojų tapatybes. „Verizon“ paprašė atidėti teismo sprendimą, bet vargu ar tam bus pritarta. „Jei toks nutarimas galios, vartotojai įstrigs tam tikrose skaitmeninėse žabangose“, – teigia Johnas Thorne, „Verizon“ viceprezidentas bei vyriausiojo advokato pavaduotojas. Jei sprendimas vis dėlto nebus atidėtas, „Verizon“ teigia bandysianti jį atidėti apeliacinių teismų lygmenyje. „Tai turės didžiulį poveikį privatumui“, – teigia Gwenas Hinze, „Electronic Frontier Foundation“ (EFF) personalo advokatas. EFF argumentuoja, kad teismo sprendimas leidžia autorinių teisių turėtojams gauti vartotojų tapatybes paprasčiausiai tik įtarus pasikėsinimą į autorines teises, be teisėjo peržiūrėjimo ir neduodant vartotojams jokios galimybės apsaugoti savo tapatumą. Muzikos industrijos atstovai teigia, kad jie taip tik stengiasi apsisaugoti nuo skaitmeninio piratavimo, kuris prisidėjo prieš dvejus metus nenutrūkstamai vykusio kompaktinių diskų (CD) pardavimų mažėjimo. „Daugelis vartotojų internete gauna visa, ko nori, ir tai tikrai žaloja šią industriją“, – teigia Brianas Dunnas, autorines teises saugančių technologijų tiekėjos „Macrovision“ kompanijos viceprezidentas. B. Dunnas mano, kad nieko nekainuojančios muzikinės etiketės per ateinančius pora metų galėtų apmažinti dainininkų reklamos išlaidas, kol visuose jų kompaktiniuose diskuose galiausiai bus įrengta apsauga nuo kopijavimo (kol kas dar labai nedaug pagrindinių etikečių gamintojų JAV naudoja apsaugą nuo kopijavimo). Daugiau jokių įstatymų? Kai kurie pagrindiniai autorinių teisių savininkai atrodo patenkinti galiomis, kurias jie įgauna pagal dabar egzistuojančius įstatymus. Aktyviai reklamuodama „į rinką orientuotos“ autorinės teisės apsaugos pasirodymą, AIPA drauge su Verslo programinės įrangos aljansu (Business Software Alliance) bei Kompiuterinių sistemų politikos projektu (Computer Systems Policy Project) neseniai išleido pareiškimą, kuriame pritariama tam, kad būtų galima vykdyti tokią apsaugą be vyriausybės įsikišimo. Tačiau filmų industrija, kurios aiškiai nėra pranešime, ir toliau palaiko įstatymiškus įpareigojimus. „Mes nepasiruošę atsisakyti pasirinkimo teisės ieškoti techninių apsaugos priemonių per Kongresą ar atitinkamą reguliavimo instituciją“, – teigia Jackas Valenti, Amerikos kino asociacijos prezidentas bei vadovaujantis jos darbuotojas. Tačiau yra ir vienas bandymas sušvelninti griežtesnius Skaitmeninio tūkstantmečio autorinės teisės akto aspektus: tai Skaitmeninės žiniasklaidos vartotojų teisių aktas (Digital Media Consumers' Rights Act), kurį neseniai pristatė Atstovų rūmų delegatas Rickas Boucheris. Aktas, kurį palaiko daugybė technikos bei telekomunikacijų kompanijų, įskaitant ir „Intel“, „Philips“ bei „Verizon“, leis vartotojams apeiti autorinio ženklo apsaugą, jei jie naudos turinį tik „doroms“ reikmėms, pavyzdžiui, padaryti atsargines kompaktinių diskų kopijas ar atidaryti el. knygas daugiau nei viename skaitytuve (dabar Skaitmeninio tūkstantmečio autorinės teisės aktas tą daryti draudžia. Kad ir kas įstatymiškai beatsitiktų, tos dienos, bent jau Jungtinėse Valstijose, kai galėjai atsisiųsti visas dainas bei filmus nemokamai, be baimės būti apkaltintam, atrodo, jau beveik baigėsi.