Tokijaus universitete sukurta lanksti elektroninė medžiaga, iš kurios bus gaminama „oda“ robotams, sudarysiantiems kompaniją pagyvenusiems žmonėms ir vaikams.
Tokijaus universitete sukurta lanksti elektroninė medžiaga, iš kurios bus gaminama „oda“ robotams, sudarysiantiems kompaniją pagyvenusiems žmonėms ir vaikams. Jei anksčiau japonai mėgo žaisti su elektroniniais šuniukais, tai dabar jų robotai vis labiau „žmogiškėja“.
Robotų oda — tai plastikinė plėvelė, ant kurios užklijuota organinių tranzistorių matrica. 10 kvadratinių centimetrų odos lopinėlyje yra apie tūkstantį tokių tranzistorių.
Virš tranzistorių matricos — dar vienas sluoksnis iš guminės medžiagos, atliekantis prisilietimo daviklio vaidmenį. Jį su tanzistorių sluoksniu jungia apie tūkstantį jungčių. Kai prisiliečiama prie tokios odos, paspaudimo vietoje kinta elektrinė varža. Į organinių tranzistorių matricą integruota dekoderio schema skenuoja vieną tranzistorių po kito (visų tranzistorių nuskenavimas trunka apie sekundę) ir nustato varžos pasikeitimo vietą — šitaip roboto oda tampa „jautri“.