Japonų mokslininkai kuria kvapų perdavimo technologiją

Publikuota: 2006 m. liepos 12 d. trečiadienis

Sakuros
Jau greitai žmonės kompiuteriu ir mobiliuoju telefonu vienas kitam galės perduoti ne tik vaizdą, garsą, tekstą, bet ir skirtingus kvapus, pareiškė japonų mokslininkai.


Tokijo technologijų instituto mokslininkai, vadovaujami Takamiti Nakamoto, pareiškė, jog sukurtas specialus aparatas, galintis nustatyti ir pervesti į skaitmeninį formatą kvapus, informuoja RIA „Novosti“.


Naujasis prietaisas projektuoti pradėtas 1999 metais. Kol kas jis dar neturi pavadinimo ir yra tobulinamas. Sukurtas aparatas negali būti pavadintas nei kompaktišku nei tuo labiau mobiliu – jo ilgis siekia 1 metrą. Įrenginyje sumontuota 15 jutiklių, kurie ir „įrašo“ kvapus į kompiuterį.


Čia taip pat yra 96 buteliukai su įvairiais cheminiais elementais. Priklausomai nuo signalo yra sumaišomos skirtingos medžiagos ir mes galime užuosti vieną ar kitą kvapą.


Mokslininkai teigia, jog sukurtas ir mažesnės apimties prietaisas, tačiau jis negali kokybiškai atgaminti kvapų.


Šiandien technologijų instituto „kūdikis“ sėkmingai atpažįsta ir atgamina daugybę įvairiausių kvapų, pradedant vaisiniais ir baigiant benzino ar supuvusios žuvies.


„Ateityje naująja technologija planuojame sudominti eilinius vartotojus“, – sako Nakomoto. Jo nuomone, prietaisas bus ypač populiarus tarp kvepalų įmonių ir e-parduotuvių vadovų. Juk tai padės pritraukti naujų klientų. Be to, technologija gali būti panaudota ir kino teatruose, kuriant papildomus efektus.


Bandymų panaudoti kvapus kino teatruose būta ir ankščiau. 2004 metais „NTT Communication‘ keliose kino teatruose sumontavo iki šiol sėkmingai veikiančius “Mirapro„ sukurtus prietaisus, valdomus kompiuterio. O pirmasis, deja, nesėkmingai pasibaigęs bandymas pritraukti žiūrovus kvapu, buvo dar 1960 metais, kai šveicarų mokslininkas Hansas Laube sukūrė “Smell-O-Vision„ sistemą, galinčią atkurti skirtingus aromatus, su 32 aromatiniais aliejais.

Šaltinis: www.newsru.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »