Programų bandytojai, techniniai konsultantai ir programuotojų komandos jau seniai naudoja „VMware Workstation“ norėdami viename kompiuteryje paleisti dešimtis virtualių kompiuterių (VM) su skirtingomis operacinėmis sistemomis ar parametrais. Naujoji „VMware Player“ atveria dar daugiau VM naudojimo galimybių.
Galite savo VM pasidalyti su kolega, nešiotis ją savo „iPod“ grotuve ir paleisti bet kuriame kompiuteryje, kuriame turite administratoriaus teises, ar platinti programas, jau įdiegtas VM failuose. Ir tai tikrai ne viskas. „Player“ gali paleisti „Microsoft Virtual PC“ ar „Virtual Server“ programomis sukurtas virtualias sistemas bei „Symantec LiveState Recovery“ ir „Symantec“ virtualaus kompiuterio failus (nors šios savybės ir nebandėme).
Parsisiunčiamas programos failas yra 28 MB dydžio – ne toks jau didelis, palyginti su tariamosiomis (virtualiosiomis) sistemomis, kurios gali pareikalauti gigabaitų. Jūs galite paleisti jau turimą VM, atidaryti VM tinkle ar parsisiųsti jau su konfigūruotą VM. Šiuo metu galima parsisiųsti dviejų tipų „Linux“ bei kelias specializuotas versijas, įskaitant naršymo VM – minimalią „Linux“ sistemą, pritaikytą saugiai naršyti. „Player“ vienu metu atidaro tik vieną VM, nors su daug darbinės atminties galite paleisti kelias programos kopijas vienu metu. Galima nurodyti, kad programa išjungiant kompiuterį kartu sklandžiai išjungtų ir tariamąsias sistemas. „VMware Player“ gali priimti pačias įvairiausias operacines sistemas, įskaitant „Windows“, „Linux“, „NetWare“, „Solaris“ ir „FreeBSD“ versijas – netgi 64 bitų sistemas 64 bitų asmeniniame kompiuteryje.
Besisvečiuojanti OS gauna visus šeimininko resursus: CD/DVD įrenginius, USB jungtis ir tinklo ryšį. Įrenginius galima atjungti, kad valdymas grįžtų kompiuterio operacinei sistemai, nesudėtingai sukonfigūruoti tinklą ir nurodyti VM skirtą darbinės atminties kiekį. Kai kuriuos dalykus galima nustatyti tik naudojant visą „VMware Workstation“ versiją. Be to, galima nurodyti, kad išjungiant VM būtų padaromas VM atvaizdas, savotiškas „stop kadras“, prie kurio vėliau galima bet kada sugrįžti. Norintys kopijuoti duomenis iš VM į priimančią OS gali tai padaryti be vargo per laikinąją atmintį arba mainams skirtą katalogą kietajame diske.
„Player“ puikiausiai paleido visas mūsų bandytas VM – tiek pačių susikurtas, tiek ir parsisiųstas iš vmware.com svetainės. Vis dėlto „puikiausiai“ yra su viena nedidele išimtimi – „Ubuntu Linux“ versija naršymo virtualiojoje sistemoje susipešė su pagrindine OS dėl DVD įrenginio, tad teko jai uždrausti į jį kreiptis. Paleistą „Microsoft Windows XP“ tariamąją sistemą reikia iš naujo užregistruoti, o tai jau potenciali vartojimo teisių problema. Tiesa, „Microsoft“ pastaruoju metu kiek sušvelnino VM naudojamų licencijų tvarką – dabar išjungtos VM nebereikalauja atskirų licencijų.
Nemokama „VMware Player“ plačiajam vartotojų ratui suteikia galimybę pasinaudoti daugeliu tariamųjų sistemų teikiamų privalumų. Ji negali sukurti naujų VM ar sujungti kelių VM į tinklą, bet pasinaudodami tariamosiomis sistemomis galite saugiai ir paprastai išbandyti įvairias operacines sistemas ar jų konfigūracijas.