Vankuveryje (Kanada) vykusioje „Computer Human Interaction“ konferencijoje Teksaso A&M universiteto tyrinėtojų komanda pristatė kelerius metus kurtą jutiklinio ekrano technologiją. Iš tiesų tai net ne ekranas. Įrenginys primena tuščią paveikslo rėmelį, „papuoštą“ infraraudonosios šviesos diodais, generuojančiais tarpusavyje susikertančius spindulius. Įspūdingas įrenginys pramintas „ZeroTouch“.

Tai yra tuščiaviduris stačiakampio formos rėmas. Jo pakraščiuose sumontuoti šviesos diodai (LED) ir infraraudonųjų spindulių jutikliai aptinka bet kokį rėmelio plokštumą kertantį objektą. Vienu metu ši sistema gali aptikti iki 20 nepriklausomų „lietimo“ taškų.

„ZeroTouch“ vartotojui ne tik leidžia paliesti virtualų tuščiavidurį ekraną. Sistema besinaudojantis asmuo gali ištiesti ranką tolyn – kiaurai „ekraną“. Paguldžius rėmelį ant plokščio paviršiaus, jį būtų galima naudoti kaip piešimo planšetę. Pakabinus jį erdvėje, ekraną būtų galima naudoti kaip sąsają su papildytosios arba virtualiosios realybės programomis.

Įrenginys ne tik registruoja jo plokštumoje atsidūrusius objektus – jis taip pat parodo šių objektų dydį. Taip įmanoma nustatyti, ar tai pirštas, ar ranka, taip pat ar objektas sukasi, ar krypsta kokia nors kryptimi. Potencialių naujovės pritaikymo galimybių yra daug, nes ji neabejotinai galėtų susieti geriausias tradicinių dvimačių (2D) jutiklinių ekranų savybes su trimatės erdvės (3D) vartotojo sąsajų įranga.

Kol kas rimtesnių programų, demonstruojančių erdvines šio ekrano galimybes, dar nėra sukurta, tačiau net naudojantis paprasta piešimo programa akivaizdu, jog galimybės plačios. Inžinieriai jau dabar planuoja patobulinti šį įtaisą, sukurdami kelis jutiklių sluoksnius. Taip tikimasi tiksliau kontroliuoti į ekrano erdvę patenkančių objektų judėjimą statmena ekrano paviršiui kryptimi.