KALBOS IR KNYGOS METŲ PROGRAMA – interneto svetainėje

Publikuota: 2003 m. liepos 7 d. pirmadienis
Ratelis
Specialioje www.spaudos.lt svetainėje jau atidaryta Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo programa. Pavasario sesijoje Seimui priėmus nutarimą „Dėl 2004-ųjų paskelbimo Kalbos ir knygos metais“, valstybinė komisija kreipsis į Vyriausybę, derindama sudarytos programos įgyvendinimo klausimus. Parlamentas nutarė paskelbti 2004 metus Kalbos ir knygos metais, įvertindamas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo reikšmę Tautos atgimimui, lietuvių visuomeninės viešosios minties plėtojimui ir brandai, valstybingumo atkūrimui ir kultūros pažangai. Vyriausybei pasiūlyta kitų metų biudžete numatyti lėšų Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos sudarytos ir patvirtintos programos įgyvendinimui remti. Būtent komisija nusprendė siūlyti paskelbti 2004 metus Kalbos ir knygos metais. Svarbios sukakties minėjimas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu (pasiūlius įtraukti į UNESCO renginių programą) sudaro galimybę išplėtoti lietuvių kalbos vartojimą per šiuolaikiškas technologijas, plačiau pristatyti Lietuvos kultūros laimėjimus, paskatinti susidomėjimą naujausiais knygotyros darbais, susigrąžinti, atnaujinti nacionalines vertybes, skirti daugiau dėmesio istorinių šaltinių, kitų paminklų išsaugojimui arba sukūrimui (ypač tų sumanymų, kurie atidėliojami). Kuriant programą buvo aptartos kultūros ir mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų, apskričių atstovų pastabos, pasiūlymai. Primename, kad Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisija, vadovaujama Seimo Pirmininko Artūro Paulausko, buvo sudaryta Seimo nutarimu sausio 28 d. Gegužės 20 d. ši komisija, į kurią įeina kalbininkai, knygotyrininkai, istorikai, kultūrologai, žurnalistai, politikai, patvirtino Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo renginių programą.
Šaltinis: www.lrs.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »