Šiandieninė virusų pavadinimų sudarymo sistema dažnai kelia sąmyšį. Kaip tie pavadinimai sugalvojami ir ką jie reiškia? Plačiau apie tai...

„Ką reiškia virusų pavadinimai?“ – toks buvo klausimas, kurį vieni kitiems uždavinėjo kompiuterinių virusų ekspertai viešos diskusijos, vykusios „Virus Bulletin 2003“ metu. „Virus Bulletin“ yra kasmetinis didžiausių pasaulio kompiuterinių virusų, kirminų bei kenksmingųjų kodų ekspertų susirinkimas. „Virus Bulletin“ šiais metais prieš kelias savaites vyko Kanadoje, Toronto mieste. Ekspertų teigimu, nesutarimai dėl to, ką pavadinti virusais ir kaip juos pavadinti, per pastaruosius metus sukūrė painią ir sudėtingą sistemą, kurioje antivirusinės kompanijos dažnai varžosi, kad būtų pirmosios, davusios pavadinimą naujajam virusui. Toje sistemoje neretai tie patys kenksmingieji kodai turi du ar daugiau jiems priskirtus pavadinimus. Viešoje specialistų diskusijoje, kuriai vadovavo „Trend Micro“ švietimo direktorius Davidas Perry, dalyvavo kenksmingųjų kompiuterinių kodų ekspertai, dažnai suteikiantys pavadinimus virusams bei didelių kompanijų antiviruso atstovai, kovojantys su praktinėmis apsisaugojimo nuo naujų kompiuterinių virusų grėsmių problemomis. D. Perry pagyvino diskusiją, suteikdamas jai linksmą stilių. Jis išryškino juokingus, keistus dabartinės pavadinimų virusams suteikimo sistemos „šalutinius produktus“. D. Perry suteikė kiekvienam diskusijos dalyviui pavadinimą pagal dabartinių virusų stilių. Be galo prajuokindamas auditoriją, D. Perry „Ford Motor“ antivirusinių projektų vadovą Shawną Campbellą pavadino „Campbell/03“, o „Microsoft“ antiviruso specialistą Randy Abramsą praminė „W32.Abrams“. Susirūpinimas bei sumaištis Diskusijos metu buvo pareikštas susirūpinimas, jog pavadinimų, priskirtų populiariems virusams bei kirminams įvairovė gali sukelti sąmyšį, padėsiantį tuos virusus skleisti. Vadindamas pavadinimų virusams suteikimo neatitikimus „pagrindine problema“, „Campbell/03“ teigė, jog didelių organizacijų IT ekspertus galų gale įklampina skirtumai tarp pavadinimų, kuriuos grėsmei apibūdinti naudoja antivirusinių produktų gamintojai ir prekiautojai bei žiniasklaidos priemonės. Žiniasklaida virusams apibūdinti paprastai naudoja populiariuosius pavadinimus. Techniniai pavadinimai virusų ekspertams yra puikiai suprantamas dalykas, tačiau jie nieko nereiškia daugumai darbuotojų, kurie tikriausiai greičiau prisimins pavadinimus „I love you“ bei „Melissa“, o ne „VBS.LoveLetter.A“ ir „W97.Melissa.A“. To rezultatas yra tai, kad antivirusinių technologijų bei virusų ekspertai švaisto brangų laiką bei išteklius, mėgindami staigiai suderinti skirtumus, teigia Campbellas. Standarto nustatymas Vis dar yra diskutuojama apie pusiau oficialias pavadinimų virusams suteikimo taisykles, atėjusias iš 10-o dešimtmečio pradžios. Jas sukūrė kompiuterių apsaugos ekspertų grupė, pasivadinusi „Computer Antivirus Research Organization“ (CARO). Išleista 1991 metais bei retkarčiais atnaujinama „CARO Virus Naming“ konvencija pateikė rekomendacijas, kaip galima ir kaip negalima vadinti virusų. Buvo nustatyta virusų pavadinimų suteikimo schema, susidedanti iš viruso tipo (makrovirusas, Trojos arklys ir pan.), apkrėstos sistemos bei viruso šeimos tipo. Kalbėdamas apie esamą sistemą, diskusijos bei CARO narys Nickas Fitzgeraldas teigė, jog CARO sistema vis dar veikia ir, kad antivirusinėms kompanijoms reikia rūpintis, jog egzistuojančių pavadinimų suteikimo taisyklių pakeitimai nepakenktų esamiems antivirusiniams varikliams. Pasak vyriausiosios „Symantec“ tyrimų bendradarbės bei „Virus Bulletin 2003“ dalyvės Saros Gordon, viruso atributų nustatymas bei apibūdinimas yra subjektyvi veikla. Be to, šiuolaikiniai „sumaišyti“ virusai bei kirminai dažnai gali turėti skirtingus atributus, ir tai gali būti priežastis nepaprastai ilgų ir sudėtingų pavadinimų, dažnai panašių į interneto puslapių adresus.