Kai „pokštai“ tampa grėsme

Publikuota: 2003 m. gruodžio 18 d. ketvirtadienis
Virusas

Juokai ir pokštai internete atrodo visai nekaltai ir yra puikus būdas paerzinti arba pralinksminti draugą. Žmogus gali labai lengvai apsigauti, nes „pokštas“ yra maža programėlė, imituojanti, kad virusas puola kompiuterį.

Nors tai atrodo nekaltas žaidimas, tačiau taip anaiptol nėra. „Pokštai“ yra pavojingi ir net priskiriami pačiai pažangiausiai kenksmingų programų klasei „malware“ (tai programos, turinčios žalingą poveikį kompiuteriui).

Kyla klausimas, kodėl gi taip pavojinga? Juk realiai nėra pakeičiama ar naikinama informacija, nesiuntinėjamas nepageidaujams paštas („spam“) ir pan.

Vis dėlto „Pokštai“ turi griaunamąjį poveikį.

Yra vienas gerai žinomas „pokštas“, kuris klausia: „JŪSŲ KIETASIS DISKAS BUS SUFORMATUOTAS. AR NORITE TĘSTI?: YES/NO“.

Tik įsivaizduokite supanikavusį žmogų, spaudinėjantį „no“, „no“ ir vėl „no“. Nėra jokio skirtumo, kokį atsakymą jis spaudžia, vis tiek atsiranda langas, pranešantis, kad C diskas jau pradėtas formatuoti ir dabar galima tik stebėti, kaip dingsta visa informacija.

Aišku, to tikrovėje nevyksta, tačiau žmogus išsigąsta ir dažniausiai nebežino, ko griebtis. Tie, kurie jau buvo kartą taip apgauti, bus ramūs dėl savo duomenų, tačiau, ką daryti tiems, kas nežino, jog tai pokštas? Šiuo atveju žmogus greičiausiai išjungs kompiuterį ir eis ieškoti pagalbos, gal net nubėgs į artimiausią kompiuterių aptarnavimo centrą.

Taigi didelė tikimybė, kad bus prarasta neišsaugota informacija ar sistemos konfigūracija, nes kompiuteris neteisingai išjungiamas ir pan.

Specialistas iš karto ne visada supranta, kas įvyko ir gali užtrukti ne vieną valandą, kol viskas išaiškėja, iš naujo yra atstatomas neteisingai išjungtas kompiuteris ir pan. Čia vėlgi prarandama daug laiko, mažėja darbo našumas ir t.t.

Taigi išvada: „pokštai“ tikrai yra „malware“. Apsisaugojimas nuo „pokštų“

Patikimiausia būdas yra neatidarinėti neprašytų laiškų, nes taip dažniausiai „pokštai“ patenka į kompiuterius. Taip pat, jei jau gavote „pokštą“, nepersiuntinėkite jo kitiems.

Dar yra patartina naudoti efektyvią antivirusinę programinę įrangą, kuri kasdien atnaujina naujausius „pokštus“ virusų aprašų bazėje. Toks antivirusinis produktas yra „Panda Antivirus Platinum 7.0“ arba „Platinum Internet Security“. Pastarasis taip pat taip pat gali apsaugoti sistemą ir nuo kitokio tipo „malware“: „spam“, „dialers“, „spyware“ ir pan.

Šaltinis: „Panda Software“ atstovybė Lietuvoje (http://pandasoftware.sonex.lt; www.pandasoftware.com)
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kokią ateitį pranašauja „Microsoft“

„Microsoft“ Tyrimų skyriaus darbuotojai prognozuoja, kad per artimiausius dešimt metų išnyks paieškos laukelis, naudojamas interneto puslapiuose, o virtualioji realybė taps neatsiejama nuo realybės. skaityti »

„Cisco Systems Inc.“ pajamos iš paslaugų išaugo

Pajamos iš „Cisco Systems Inc.“ teikiamų paslaugų išaugo 7,5 proc. Daugiausia paslaugų sudarė tinklo įrangos atnaujinimo darbai, taip pat įsigytos įrangos priežiūra. skaityti »

IRT studentai Europos Sąjungos lyderiams įteikė „Skaitmeninės Europos manifestą“

74-ių informacinių ir technologijų studentų grupė iš visos Europos parengė ir Europos Sąjungos lyderiams pristatė „Rytojaus skaitmeninės Europos manifestą“ (angl. Manifesto for the Digital Europe of Tomorrow). skaityti »

Pasaulinėje informacinių technologijų ataskaitoje Lietuva užima 29-ą vietą

Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje Pasaulinėje informacinių technologijų ataskaitoje, kurioje skelbiamas Įtinklinto pasirengimo indeksas, įvertinantis valstybių galimybes išnaudoti informacinių ir ryšių technologijų potencialą, 2016 m. Lietuva, surinkusi 4,9 taško iš 7 galimų, užima 29-ą vietą tarp 139 pasaulio valstybių. skaityti »

„Dell Technologies“ ištyrė įmonių pasirengimą skaitmeninei revoliucijai

Skaitmeninės technologijos ne tik negrįžtamai keičia visas veiklos sritis – kaip mes gyvename, dirbame ir bendraujame, bet ir diktuoja pokyčių kryptį verslui bei ištisiems pramonės sektoriams. skaityti »

E. sveikata – greita, patogu ir paprasta

Nuo 2016 m. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos pradėjo naudoti sukurtus e. sveikatos sprendimus, t. y. įstaigų informacines sistemas kartu su centrine e. sveikatos informacine sistema (ESPBI IS). skaityti »

Lietuva – viena iš debesų kompiuterijos naudojimo lyderių

Lietuvos verslas itin sparčiai pritaiko debesų kompiuterijos sprendimus savo veiklai. Tarp 15 Centrinės ir Rytų Europos šalių Lietuvos bendrovės yra pirmajame trejetuke pagal tai, kokią dalį jų versle užima debesų kompiuterijos sprendimai. skaityti »

Lietuvos moksleiviai į virtualią realybę kels žymiausius Baltijos kaimynių objektus

Gebėjimas programuoti gali padėti ne tik profesinėje karjeroje, bet ir sprendžiant problemas bei ieškant sprendimų gyvenime. skaityti »

Kuo skiriamės nuo kaimynų, pirkdami naują išmanųjį?

Net 81 proc. Lietuvos gyventojų šiuo metu naudojamą išmanųjį telefoną įsigijo ne seniau nei prieš dvejus metus – rodo rinkos tyrimas. skaityti »

RRT skelbia išankstinius elektroninių ryšių rinkos 2016 m. III ketvirčio duomenis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia išankstinius 2016 m. III ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis. skaityti »