Kai „pokštai“ tampa grėsme

Publikuota: 2003 m. gruodžio 18 d. ketvirtadienis
Virusas

Juokai ir pokštai internete atrodo visai nekaltai ir yra puikus būdas paerzinti arba pralinksminti draugą. Žmogus gali labai lengvai apsigauti, nes „pokštas“ yra maža programėlė, imituojanti, kad virusas puola kompiuterį.

Nors tai atrodo nekaltas žaidimas, tačiau taip anaiptol nėra. „Pokštai“ yra pavojingi ir net priskiriami pačiai pažangiausiai kenksmingų programų klasei „malware“ (tai programos, turinčios žalingą poveikį kompiuteriui).

Kyla klausimas, kodėl gi taip pavojinga? Juk realiai nėra pakeičiama ar naikinama informacija, nesiuntinėjamas nepageidaujams paštas („spam“) ir pan.

Vis dėlto „Pokštai“ turi griaunamąjį poveikį.

Yra vienas gerai žinomas „pokštas“, kuris klausia: „JŪSŲ KIETASIS DISKAS BUS SUFORMATUOTAS. AR NORITE TĘSTI?: YES/NO“.

Tik įsivaizduokite supanikavusį žmogų, spaudinėjantį „no“, „no“ ir vėl „no“. Nėra jokio skirtumo, kokį atsakymą jis spaudžia, vis tiek atsiranda langas, pranešantis, kad C diskas jau pradėtas formatuoti ir dabar galima tik stebėti, kaip dingsta visa informacija.

Aišku, to tikrovėje nevyksta, tačiau žmogus išsigąsta ir dažniausiai nebežino, ko griebtis. Tie, kurie jau buvo kartą taip apgauti, bus ramūs dėl savo duomenų, tačiau, ką daryti tiems, kas nežino, jog tai pokštas? Šiuo atveju žmogus greičiausiai išjungs kompiuterį ir eis ieškoti pagalbos, gal net nubėgs į artimiausią kompiuterių aptarnavimo centrą.

Taigi didelė tikimybė, kad bus prarasta neišsaugota informacija ar sistemos konfigūracija, nes kompiuteris neteisingai išjungiamas ir pan.

Specialistas iš karto ne visada supranta, kas įvyko ir gali užtrukti ne vieną valandą, kol viskas išaiškėja, iš naujo yra atstatomas neteisingai išjungtas kompiuteris ir pan. Čia vėlgi prarandama daug laiko, mažėja darbo našumas ir t.t.

Taigi išvada: „pokštai“ tikrai yra „malware“. Apsisaugojimas nuo „pokštų“

Patikimiausia būdas yra neatidarinėti neprašytų laiškų, nes taip dažniausiai „pokštai“ patenka į kompiuterius. Taip pat, jei jau gavote „pokštą“, nepersiuntinėkite jo kitiems.

Dar yra patartina naudoti efektyvią antivirusinę programinę įrangą, kuri kasdien atnaujina naujausius „pokštus“ virusų aprašų bazėje. Toks antivirusinis produktas yra „Panda Antivirus Platinum 7.0“ arba „Platinum Internet Security“. Pastarasis taip pat taip pat gali apsaugoti sistemą ir nuo kitokio tipo „malware“: „spam“, „dialers“, „spyware“ ir pan.

Šaltinis: „Panda Software“ atstovybė Lietuvoje (http://pandasoftware.sonex.lt; www.pandasoftware.com)
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kam dažniausiai žmonės naudoja išmaniuosius telefonus?

Šiuo metu pasaulyje yra 2,32 milijardai išmaniųjų telefonų vartotojų, o iki 2020-ųjų šis skaičius paaugs dar iki 500 milijonų. skaityti »

Per 2017 m. III ketv. Lietuvoje įregistruotas 13 281 incidentas kibernetinėje erdvėje (3)

CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų sudarė kenkimo programinė įranga: virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware“), Trojos arkliai ir pan. skaityti »

Atšalus telefonus sugadiname dažniau: 5 patarimai, kaip išmaniuoju naudotis saugiai

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau daug dažniau telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. skaityti »

Vandeniui atspari išmanioji apyrankė „Samsung Gear Fit2 Pro“ jau Lietuvoje

Naujas įrenginys atitinka 5 atmosferų atsparumo vandeniui standartą, tačiau yra skirtas ne tik plaukiojimui, bet ir kitai fizinei veiklai bei sveiko gyvenimo būdo stebėsenai. skaityti »

„Dell Technologies“ įkūrė Daiktų interneto skyrių

„Dell Technologies“ neatsilieka nuo šios evoliucijos ir kuria naujas vizijas bei strategijas, kad padėtų klientams pasiekti skaitmeninę ateitį saugiai valdant sudėtingą ir dažnai fragmentuotą daiktų interneto struktūrą. skaityti »

Dirbtinis intelektas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. skaityti »

Galimybės, kurias verslui atveria didieji duomenys: pamatyti daugiau, įžvelgti tiksliau

Pirkėjų elgsenos realiuoju laiku stebėjimas. Naršymo internete sekimas. Tai tik nedidelė kasdien verslo renkamų duomenų dalis, toli gražu neatspindinti didžiųjų duomenų aprėpčių ir potencialo. skaityti »

ABC tėveliams: programėlės, kurias reikia įdiegti vaiko išmaniajame

Remiantis „Influence Central“ vykdyto tyrimo duomenimis, 10 metų – tai amžius, kuomet vaikai paprastai gauna savo pirmąjį išmanųjį telefoną. skaityti »

Lietuviai vis dažniau perka internetu

Interneto naudotojų Lietuvoje pirkimo įpročiai rodo, kad pusė elektroninių parduotuvių klientų pinigines internetiniam pirkiniui atveria bent kartą per 3 mėnesius. skaityti »

Kaip pasirinkti monitorių, jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio

Šiais laikais siūloma monitorių įvairovė reiškia, kad beveik kiekvienas gali atrasti tai, ko jam reikia. skaityti »