Juokai ir pokštai internete atrodo visai nekaltai ir yra puikus būdas paerzinti arba pralinksminti draugą. Žmogus gali labai lengvai apsigauti, nes „pokštas“ yra maža programėlė, imituojanti, kad virusas puola kompiuterį.
Juokai ir pokštai internete atrodo visai nekaltai ir yra puikus būdas paerzinti arba pralinksminti draugą. Žmogus gali labai lengvai apsigauti, nes „pokštas“ yra maža programėlė, imituojanti, kad virusas puola kompiuterį.
Nors tai atrodo nekaltas žaidimas, tačiau taip anaiptol nėra. „Pokštai“ yra pavojingi ir net priskiriami pačiai pažangiausiai kenksmingų programų klasei „malware“ (tai programos, turinčios žalingą poveikį kompiuteriui).
Kyla klausimas, kodėl gi taip pavojinga? Juk realiai nėra pakeičiama ar naikinama informacija, nesiuntinėjamas nepageidaujams paštas („spam“) ir pan.
Vis dėlto „Pokštai“ turi griaunamąjį poveikį.
Yra vienas gerai žinomas „pokštas“, kuris klausia: „JŪSŲ KIETASIS DISKAS BUS SUFORMATUOTAS. AR NORITE TĘSTI?: YES/NO“.
Tik įsivaizduokite supanikavusį žmogų, spaudinėjantį „no“, „no“ ir vėl „no“. Nėra jokio skirtumo, kokį atsakymą jis spaudžia, vis tiek atsiranda langas, pranešantis, kad C diskas jau pradėtas formatuoti ir dabar galima tik stebėti, kaip dingsta visa informacija.
Aišku, to tikrovėje nevyksta, tačiau žmogus išsigąsta ir dažniausiai nebežino, ko griebtis. Tie, kurie jau buvo kartą taip apgauti, bus ramūs dėl savo duomenų, tačiau, ką daryti tiems, kas nežino, jog tai pokštas? Šiuo atveju žmogus greičiausiai išjungs kompiuterį ir eis ieškoti pagalbos, gal net nubėgs į artimiausią kompiuterių aptarnavimo centrą.
Taigi didelė tikimybė, kad bus prarasta neišsaugota informacija ar sistemos konfigūracija, nes kompiuteris neteisingai išjungiamas ir pan.
Specialistas iš karto ne visada supranta, kas įvyko ir gali užtrukti ne vieną valandą, kol viskas išaiškėja, iš naujo yra atstatomas neteisingai išjungtas kompiuteris ir pan. Čia vėlgi prarandama daug laiko, mažėja darbo našumas ir t.t.
Taigi išvada: „pokštai“ tikrai yra „malware“.
Apsisaugojimas nuo „pokštų“
Patikimiausia būdas yra neatidarinėti neprašytų laiškų, nes taip dažniausiai „pokštai“ patenka į kompiuterius. Taip pat, jei jau gavote „pokštą“, nepersiuntinėkite jo kitiems.
Dar yra patartina naudoti efektyvią antivirusinę programinę įrangą, kuri kasdien atnaujina naujausius „pokštus“ virusų aprašų bazėje. Toks antivirusinis produktas yra „Panda Antivirus Platinum 7.0“ arba „Platinum Internet Security“. Pastarasis taip pat taip pat gali apsaugoti sistemą ir nuo kitokio tipo „malware“: „spam“, „dialers“, „spyware“ ir pan.