Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo vienas žmogus, kas 3 sekundes kas nors mėgina nusižudyti. Mėginimų nusižudyti būna kur kas dažniau nei savižudybių, todėl svarbu laiku pastebėti ir padėti tokiems žmonėms, kurie svyruoja tarp noro gyventi, sulaukti pagalbos, palengvėjimo ir nenoro gyventi, palengvinti jų skausmą, kančią, nerimą.

Pasaulis kupinas stebuklų – grožėkimės jais, gyvenimas yra gražus – mylėkime jį

Istoriniuose šaltiniuose minimos privalomosios savižudybės – Indijoje našlė turėdavo susideginti kartu su mirusiu vyru. Baltų ir indoeuropiečių žemėse randami kapai patvirtina būtą tradiciją po vyro mirties nusižudyti ir žmonai. Istorikų teigimu, kartu su kilmingu mirusiuoju lietuviai sudegindavo ir jam artimus žmones. Per didžiojo kunigaikščio Gedimino laidotuves kartu su kunigaikščiu sudegintas ne tik žirgas, tarnas, bet ir geriausias bičiulis.

Lietuvos istorija mini politinę Pilėnų pilies gynėjų savižudybę laužo liepsnose. Tūkstančiai pagonių pasirinko mirtį, kad išsaugotų savo laisvę, religiją. Taip pat žinoma, jog baltų krivių krivaičiai susidegindavo dievų garbei. Nepaisant kultinių apeigų ir papročių, savižudybė laikoma nusižengimu Dievui, visuomenei ir įstatymui. Todėl katalikų bažnyčia atsisakydavo savižudžiui teikti bažnytines apeigas, drausdavo laidoti šventintose kapinėse.

Savižudybių tema Lietuvoje itin jautri – nuo Nepriklausomybės metų pradėjęs didėti savižudybių skaičius tebeauga iki šiol. 2002 metais mūsų valstybė Europoje pirmavo pagal savižudybių skaičių. Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos skyriaus vedėjos gydytojos psichiatrės Nijolės Bučelytės, negalima nepaminėti dar vieno skaudaus fakto – Lietuvoje padažnėjo vaikų ir paauglių savižudybės. Savižudybe jie savotiškai išreiškia protestą, taip sprendžia konfliktus šeimoje, tėvų dėmesio stoką, netikrumą dėl ateities. Dažniausiai jie nori tik pakeisti situaciją, bet ne mirti. Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, jog savižudybė – dažniausiai ilgo, kartais net visą gyvenimą trunkančio proceso rezultatas. Žmogus jaučiasi nereikalingas, užvaldytas nevilties ir iki lemtingo žingsnio tereikia kokios nors konkrečios priežasties ar preteksto.

Neretai mirtis nėra siekiamas tikslas, žmogus taip šaukiasi pagalbos, siekia dėmesio, švelnumo, meilės, kartais – keršto, nori išreikšti savo jausmus, sukelti gailestį ar užuojautą. Gydytoja psichiatrė Nijolė Bučelytė teigia iki šiol niekaip nepamirštanti prieš trisdešimt metų įvykusio įvykio. Viename atokiame Lietuvos kaime septintos klasės mokiniai dirbo laukuose. Beišdykaudamas vienas iš jų sužeidė draugą, todėl buvo prigrasintas į mokyklą atsivesti griežtą, skaudžiai baudžiantį tėvą. Paauglys grįžęs namo kitą dieną surinko ir sudėjo ant stalo vadovėlius, suplėšė visas savo nuotraukas ir vakare netikėtai pasitraukė iš gyvenimo.

Valstybinio psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos skyriaus vedėja teigia, jog dažna savižudybės priežastis – vienatvė, šeimos, laisvės, materialinės gerovės praradimai. Vis didesne ir aktualesne priežastimi tampa bedarbystė, smurtas šeimoje. Galima tik spėlioti, kokią įtaką darbuotojo apsisprendimui daro absoliuti jo priklausomybė nuo darbdavio ir nuolatinė grėsmė netekti darbo. Pagaliau visuomenė vertina materialines vertybes, nebelieka emocinio ryšio, todėl individas lieka vienišas tikrąja to žodžio prasme, nors jį supa daug gerai pažįstamų žmonių.

Norint sumažinti beprasmių minčių skaičių, sukurta savižudybių prevencija, kurios programų įgyvendinimą koordinuoja Valstybinis psichikos sveikatos centras. Išleista nemažai leidinukų, skirtų visuomenei apie depresijos, savižudybių rizikos atpažinimą ir pagalbą psichologinę krizę išgyvenantiems asmenims. Pagalbą teikia ir telefoninės psichologinės pagalbos tarnybos. Tęsiama šviečiamoji veikla visuomenėje, mokant jos narius padėti psichologinių problemų turintiems asmenims.

„Penkių kontinentų“ įmonių grupė ir dizaino studija „Lietaus dizainas“ sukūrė savižudybių prevencijai skirtą interneto svetainę. Joje informuojama apie institucijas ir organizacijas, kurios gali padėti tiems, kuriems kyla psichologinių ir socialinių problemų. Pateikiami pagalbos tarnybų, kurios visą parą teikia konsultacijas, psichologinę ir psichoterapinę pagalbą, kontaktai. Čia galima pasiskaityti leidinius ir mokslinius straipsnius apie psichikos ligas, savižudybių priežastis, sergamumą depresija, pagalbą kenčiančiam žmogui. Norint paskatinti aktyvų bendravimą su visuomene, interneto svetainėje įdiegtas forumas, kuriame galima išsakyti savo nuomonę, pateikti pasiūlymus, idėjas ir pastabas el. paštu skyrelyje „Jūsų problemos“. Svetainėje tikimasi paskatinti ne tik visuomenės, bet ir psichologų bei psichiatrų diskusijas. Interneto svetainėje įdiegta turinio valdymo sistema „I – manager“, kuria paprasta operatyviai atnaujinti, papildyti informaciją.

Interneto svetainėje informuojama apie organizuojamus renginius, konkursus. Šiuo metu rengiamas rašinių konkursas „Kaip aš įveikiau dvasinę krizę ir..?“. Šio konkurso tikslas – pasidalinti gyvenimiška patirtimi, išgyvenimais, padrąsinti tuos, kurie išgyvena dvasinę krizę, stiprinti dvasinius ir socialinius ryšius. Su įdomiausiais rašiniais bus galima susipažinti svetainėje. Jų autoriai bus apdovanoti balandžio 7-ąją – Pasaulio sveikatos dieną.