Skaitykite apie 2002 metų ITT rinkos tyrimų rezultatus ir numatomą 10-ąją „Infobalt“ parodą.

Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT) rinka stabiliai auga jau antrus metus iš eilės, nepaisant globalios ITT rinkos sąstingio, tarptautinių ekspertų prognozių ir tarptautinių reitingų. O „Infobalt“ asociacija, besirūpinanti pagrindinėmis Lietuvos ITT įmonėmis, rengiasi rudenį vyksiančiai jau 10-tai tarptautinei parodai ir konferencijai „Infobalt 2003“. Plačiau apie tai. „Infobalt“ asociacija rengiasi 10-tai tarptautinei parodai „Infobalt“ asociacija jau rengiasi 10-tajai tarptautinei konferencijai ir parodai, kurios vyks šių metų rudenį. Asociacija „Infobalt“ įkurta 1995 m. Šiuo metu ji turi 147 narius – informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmones. Anot „Infobalt“ vykdomojo direktoriaus Džiugo Juknio, kasmet prie asociacijos prisijungia po 10-12 naujų narių, tačiau apytikriai toks pat skaičius narių iš jos ir pasitraukia – tos įmonės arba susijungia su kitomis įmonėmis, yra nuperkamos, arba uždaro veiklą. Anot Romualdo Krukausko, „Infobalt“ viceprezidento el.verslui ir tarptautiniams ryšiams, šiuo metu svarbiausi „Infobalt“ uždaviniai: suvienodinti firmas ir nevyriausybines institucijas su Europos Sąjungos struktūromis, perimti ES dokumentaciją, diegti naujoves, skatinti bendradarbiavimą tarp ITT firmų, valdžios institucijų ir švietimo įstaigų. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama transporto, statybos, žemės ūkio ir turizmo šakoms. Informacinės technologijos ir telekomunikacijos nustumtos į apytikriai 10-12 vietą. „Infobalt“ asociacija siekia, kad ši sritis užimtų reikšmingesnę Lietuvos pramonės vietą. Kasmet rengiama „Infobalt“ paroda ir konferencija skirta supažindinti Lietuvos visuomenę su naujausiomis technologijomis, padėti Lietuvos ITT įmonėmis rasti naudingų kontaktų, be to, įvertinti informacinės visuomenės technologijų problemas Lietuvoje. Dešimtojoje „Infobalt“ parodoje numatoma esminių naujovių. Visų pirma, įrengti atskirą tarptautinę salę, skirtą skatinti tarptautiniams ryšiams. Numatoma, kad šioje salėje bus 10-15 šalių stendų. Jau pareiškė norą dalyvauti Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Izraelio, Švedijos, Vokietijos IT asociacijos. Kiekviena šalis turėtų nedidelį stendą, būtų rengiami seminarai. Tikimasi, kad tokia naujovė verslininkams leis nepaskęsti technologijų verslo atrakcijose, kurios pastaruoju metu rengiamos „Infobalt“ parodoje. Balandžio 2 dieną Minske, LR ambasadoje, rengiama verslo misija ir spaudos konferencija, kurioje Baltarusijos įmonėms ir valdžios atstovams bus pristatyta 10-toji „Infobalt“ parodoje. Kaip sekasi Lietuvos ITT įmonėms Lietuvos ITT rinka, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, sparčiai auga. 2002 metais Latvijoje ir Estijoje rinka išaugo 10 %, Lietuvoje – 27 %. 2002 metais ITT rinka Lietuvoje sudarė apie 4,4 milijardo litų. Bendras ITT rinkos augimas 2002 metais buvo apie 20 –22 procentai. Lietuvos ITT technologijų ir kompleksinių sprendimų eksportas viršijo 100 mln. litų. ITT sektorius 2002 metais plėtėsi 2,5 kartus sparčiau už kitas Lietuvos ūkio sritis. Telekomunikacijų sektorius

Mobiliųjų telefonų vartotojų skaičius siekia 45 proc. visų Lietuvos gyventojų

Bendra telekomunikacijų paslaugų rinka siekia beveik 2,2 milijardo litų.

Interneto vartotojų per metus padvigubėjo (21 proc.). „SIC Gallup Media“ duomenimis, 2002 metų vasarą 21 proc. šalies gyventojų bent kartą per pusmetį naudojosi internetu – beveik dvigubai daugiau nei prieš metus (11 proc.). Internetu besinaudojančių gyventojų skaičiumi Lietuva jau pralenkė Latviją (16 proc.). Bent kartą per mėnesį internetu besinaudojančiųjų skaičius Lietuvoje padidėjo nuo 9 proc. 2001 metais iki 17 proc. 2002-aisiais. IT sektorius Į namų rinką ir į smulkiojo ir vidutinio verslo įmones orientuotos IT bendrovės 2002 metais labiausiai didino savo pardavimus.

Kompiuterių pardavimai išaugo 60 procentų (120 000 vnt.).

Bendra Lietuvos didmeninės kompiuterinės įrangos rinka 2002 metais išaugo 27 proc. - iki 498 mln. litų.

Didžiausia kompiuterijos didmenininkė „GNT Lietuva“ pernai išaugo 37,4 proc. – iki 257 mln. litų. „GNT Lietuva“ pernai priklausė 51,6 proc., „Tech Data Lietuva“ – 17,1 proc., „Elko Kaunas“ – 11,1 proc., „Acme kompiuterių komponentai“ – 10,1 proc., o "Asbis" – 8,5 proc. Lietuvos kompiuterinės įrangos didmeninės rinkos.

„NK Verslo“ duomenimis, Lietuvoje pernai nešiojamųjų kompiuterių realizuota 7500 - 2,3 karto daugiau nei 2001 metais. „NK Verslas“ prognozuoja, jog apie 45 mln. litų pernai sudariusi nešiojamųjų kompiuterių rinka šiemet gali išaugti iki 103 milijonų. Tai reiškia, jog per 2003 metus nešiojamųjų kompiuterių rinka išsiplės maždaug iki 17 tūkst. vienetų.

Statistikos departamento duomenimis, bent vieną asmeninį kompiuterį 2002 metų pirmąjį pusmetį turėjo 12 proc. Lietuvos namų ūkių – 3 kartus mažiau nei ES. Kita vertus, palyginti su 2001 metais, namų ūkių aprūpinimas kompiuteriais išaugo trečdaliu, o palyginti su 1998-aisiais – net 6 kartus.

Didžiuosiuose miestuose kompiuterius pernai turėjo jau 19 proc. šeimų. Tačiau bene labiausiai verta pabrėžti, jog kompiuterizavimas pagaliau pasiekė ir Lietuvos kaimą. Pernai kompiuterius turėjo 5 proc. kaimo šeimų – 5 kartus daugiau nei prieš dvejus metus. Eksportas

Lietuvos IT technologijų ir kompleksinių sprendimų eksportas viršijo 100 mln. litų.

Bendri 20-ies didžiausių Lietuvos IT bendrovių pardavimai per 2002 metus išaugo 13 procentų. Atmetus subjektyvius IT įmonių “persigrupavimo “ veiksnius, realus didžiausių įmonių pardavimų augimas siektų beveik 20 procentų. Elektroninės bankininkystė

Bankai jau priskaičiuoja apie 400 tūkst. interneto bankininkystės klientų.

2003 metų pradžioje „Hansa-LTB“ priskaičiavo apie 200 tūkst. savo siūlomos interneto realiojo laiko sistemos „hanza.net“ vartotojų. Vilniaus bankas turi apie 120 tūkst. „VB Interneto“ klientų.

Statistikos departamento tyrimo duomenimis, 2002 metų pirmąjį pusmetį 6,7 proc. Lietuvos įmonių nurodė prekes (paslaugas) parduodančios, o 9,6 proc. – perkančios per internetą.