Kam atitenka pinigai už parduodamą muziką mp3 formate

Publikuota: 2003 m. birželio 19 d. ketvirtadienis
Vakarų rinkoje vis populiaresnis tampa legalus muzikos pirkimas internete. Vidutiniškai kompanijos platinančios muziką pasauliniame tinkle, tokios kaip „Apple iTunes Music Store“, „MusicNet“, „Pressplay“ arba „Rhapsody“, už dainą iš savo klientų ima po vieną JAV dolerį. Pats pelno paskirstymas nedaug tepasikeitė nuo vinilų laikų (nežiūrint į tai, kad platinti muzika skaitmeniniame pavidale yra žymiai pigiau). Nuo šios sumos patys atlikėjai gauna tik nedidelę dalį. Tačiau geriau gauti nedaug, nei visiškai nieko platinant muziką piratams. Taigi, gaunami pinigai paskirstomi tokiu būdu:

Svetainė platintoja gauna liūto dalį – 40%. Būtent tuo galima paaiškinti tai, kad svetainėje „Rhapsody“ siūloma daug įvairių nuolaidų: kai klientas siunčiasi dainą už 0,49 dolerio, būtent svetainė aukoja dalį savo pelno, o visos kitos grandys gauna įprastines pajamas.

Leidėjo dalis sudaro 8% - tai taip vadinamas „mechaninis“ honoraras už muzikos licenzijavimą. Jei kitos gaunamų pajamų dalys priklauso nuo artisto, tai ši dalis visada pastovi.

Garso įrašų kompanijos dalis siekia 30%. Komapnija gauna šią sumą už pačio įrašo licenzijavimą (ne muzikos ir ne žodžių). Tai paaiškina, dėl ko kaikurie atlikėjai linkę organizuoti nuosavas garso įrašų studijas – taip jų gaunamas pelnas žymiai didesnis.

Tarpininkai gauna vidutiniškai 10% nuo parduotos muzikos sumos. Tai antraeiliai muzikos platintojai, tokie kaip Amazon.com ar AOL, kurių paslaugomis naudojasi tokio tipo svetainės kaip „Liquid Audio“, „MusicNet“ arba „Rhapsody“.

Ir galų gale pats atlikėjas gauna apie 12%. Kai kuriais atvejais ypač sėkmingi projektai ar grupės sugeba išsireikaluti geresnias kontraktų sąlygas.
Šaltinis: pcnews.ru
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »