Karo pramonėje plačiai naudojamas įrankis randa savo nišą ir vyndarystės mene. Plačiau apie tai...

Kalifornijos valstijos Berkelio universiteto mokslininkai vyndariams padėti pagaminti skanesnius bei vienodesnius vynus naudoja skvarbos į žemę radarą GPR (ground penetrating radar), kuris labiau žinomas kaip karinė priemonė. „GPR yra elektromagnetinis signalas, kuris skleidžiamas į žemę. Mes stengiamės suprasti, kaip greitai signalas sklinda. Tai daug ką pasako apie dirvožemio drėgnumą“, – teigia Berkelio universiteto hidrogeofizikė bei etatinė Lawrence Berkeley nacionalinės laboratorijos mokslininkė Susana Hubbard. Suprasti dirvožemio drėgnumą yra labai svarbi, kritinė vyndarystės meno bei mokslo dalis. Cabernet Sauvignon bei kitos raudonojo vyno vynuogės mėgsta sausesnį dirvožemį. Chardonnay bei kitos baltojo vyno vynuogės geriau auga drėgname dirvožemyje. Tačiau augintojai teigia, jog skirtumą tarp vidutinio bei puikaus derliaus gali sąlygoti ir parinktas laikas bei vynmedžiams duotas vanduo. „Yra ir laiko klausimas“, – teigia Roberto Mondavi vyno fabrikui atstovaujantis Napa slėnio vynuogyno eksploatavimo direktorius Danielis Boschas. „Vargu, ar verta rinkti ankstesnio brandinimo vynuoges ir jas sumaišyti su vėlesnio, mat tokiu atveju gausite vidutinišką mišinį. Daug geriau nurinkti jas visas vienu metu, kai jos visos vienodai subrendusios“, – teigia Boschas. Testavimas GPR technologija testuojama Roberto Mondavi bei Dehlinger vyno fabrikuose Kalifornijos valstijos Napos bei Sonomos apygardose, kuriose prieš keletą mėnesių vyko didžiausias pasaulio vyno aukcionas bei grandiozinis vyndarių festivalis. Mūsų žurnale apie tai jau buvo rašyta>>>> Testavimo mechanizmas yra šiek tiek didesnis nei vakuuminis (dulkių) siurblys. Jame yra perdavimo antena, siunčianti į žemę elektromagnetinius signalus, priėmimo antena bei matavimo prietaisas, nustatantis, kaip dažnai atliekami išmatavimai (drėgnumo nustatymai). Įrenginiui energiją tiekia 12 voltų baterija, o informacija užfiksuojama nešiojamame kompiuteryje. Hubbard teigimu, naudojama struktūra yra labai patogi, suteikianti visus reikalingus duomenis bei informaciją. Jos teigimu, ši technologija plačiai prieinama visiems vynuogių augintojams tikriausiai taps po trejų metų. Jei tai taps standartu, vynuogių augintojai galės lengvai nuspręsti, kiek reikia drėkinti dirvožemį, o vyndariai turės pakankamai tikslios informacijos apie savo produkciją. Tokiu atveju yra daugiau šansų, jog nurenkamos vynuogės bus tik geriausios kokybės, teigia Boschas. Hubbard teigia, jog radarų technologija ilgainiui galėtų būti panaudota pagerinti ir kitų augalų augimo ciklą bei galėtų padaryti veiksmingesnį vandens naudojimą, ypač sausringose vietovėse. „Manau, kad šią technologiją pradėjus naudoti plačiau, bus pagaminta dar puikesnių vynų“, – teigia Boschas. „Tačiau kita vertus, niekuomet iš vyndarystės nepašalinsite meno“. Apie GPR GPR dažniausiai naudojamas karo pramonėje. Be geomagnetinių bangų fiksavimo bei jų analizavimo aptinkant drėgnas vietas dirvožemyje, GPR sistemos gali būti įmontuojamos lėktuvuose ar sraigtasparniuose, kuriuose jų paskirtis gali būti suieškoti paslėptus ginklus, įrenginius, aparatūrą, pavienius lavonus ar masines kapavietes. GPR taip naudojamas industriniuose bei statybos projektuose.