Telefonas, fotoaparatas ir nešiojamasis kompiuteris viename įrenginyje – prabangus žaisliukas, o gal būtinybė.

Dauguma iš mūsų kasdien naudojamės internetu ir el. paštu. Tačiau jo reikšmę pastebime tik tada, kai darbe dingsta elektra arba išvykstame į kelionę be kompiuterio. Tada būtinai ko nors prireikia – kad ir kontaktų, kuriuos greitai susirastumėt internete ar savo el. pašto programos užrašinėje. Lyg tyčia lapeliai su neatidėliotinais darbais pasimeta ar lieka prilipinti prie Jūsų kompiuterio monitoriaus. Nuo tokių nesusipratimų šiuolaikinį žmogų gelbsti naujas įrenginys, vadinamasis „smartfonas“. Smarfonai rinkoje pasirodė gana seniai (pirmieji įrenginiai pasirodė 1996 metais), tačiau dar ne taip seniai pradėjo populiarėti. Smartfonas – tai mobiliojo telefono ir kišeninio kompiuterio hibridas. Bemaž kiekvienas naujas mobilusis telefonas jau turi darbų planavimo užrašinę ir WAP (wireless Application Protocol) naršyklę, galimybę siųsti MMS (Multimedia Messaging Service) pranešimus, t.y., piešinius, nuotraukas, garso ar vaizdo pranešimus. Ne vienas iš jų turi ir diktofoną, fotoaparatą. Toks telefonas jau yra tam tikras smartfono prototipas. Smartfonas turi didesnį, nei mobilieji telefonai, ekraną, kuriame perduodami spalvoti vaizdai. Be to, šis ekranas sensorinis – tekstus rinkti galima ne tik mygtukais, bet ir pagaliuku liečiant ekraną. Kiekvienas smartfonas, kaip ir kompiuteris, turi savo operacinę sistemą, kurioje veikia programos, ir interneto naršyklę WAP. Jame įdiegta darbo planavimo programa (užrašinė su kalendoriumi, adresų baze ir kt.); priemonės, palaikančios multimedijos funkcijas; el pašto programa. Jame įtaisytas bevielis modemas, palaikantis GPRS (General Packet Radio Service) duomenų perdavimo protokolą. Beje, šiuolaikiniai telefonai leidžia internetą naršyti ne tik per WAP naršyklę. „Opera.no“ išrado, užpatentavo ir jau pernai įdiege SSR technologiją, leidžiančią rodyti ir tikrus HTML tinklapius, net jeigu jie surašyti klaidingai, nesilaikant W3.org normų. Naujieji smartfonai perduos duomenis jau ne įprastu infraraudonųjų spindulių būdu, o „Bluetooth“ standartu. Šis standartas leidžia perduoti duomenis iki 100 metrų atstumu nuo daviklio (infraraudonieji spinduliai – tik 1 m. atstumu) , be to, palaiko stabilesnį ryšį. Vieni naujausių mobiliųjų telefonų, jau vadinamų smartfonais – „Sony Ericsson P 800“ ir „Nokia 7650“. Tiems, kurie dar neseniai susipažino su šiais įrenginiais, gali atrodyti, kad tai visai nebūtinas brangus žaisliukas. Kad geriau susipažintumėte su jo paskirtimi, aptarsime keletą jo panaudojimo būdų, kuriuos siūlo bendrovė „Penki kontinentai“. Verslui valdyti Pats paprasčiausiais smartfono panaudojimas, kaip jau minėjom straipsnio pradžioje – susirašyti kontaktus ir dienotvarkę, kad el. užrašinė primintų svarbius susitikimus. Tačiau ne ką mažiau šiuolaikiniam verslininkui svarbu nuolat stebėti savo įmonės veiklą. Turėdamas naujovišką telefoną, netgi būdamas kelionėje, jis gali stebėti savo įmonės buhalterinius duomenis, prisijungęs prie interneto per WAP naršyklę. „Penki kontinentai“ programuotojai pritaikė tam buhalterinę programą, taip pat klientų veiksmų ir sąskaitų tvarkymo sistemą „Bill-manager“. Pastaroji programa leidžia stebėti prekių ar paslaugų apyvartą, vesti klientų veiksmų apskaitą, stebėti skolininkus ir lojaliuosius klientus, atsižvelgiant į tai taikyti nuolaidas. Visus šiuos duomenis verslininkas gali bet kada pasitikrinti savo telefono ekrane. Ši sistema sėkmingai taikoma bendrovių „Penki kontinentai“ ir „Skaineta“ interneto vartotojų, interneto kavinės „Despina“ apskaitai. Moderni įmonė šiais laikais visą verslą valdo elektroninėmis priemonėmis. „Penkių kontinentų“ sukurta automatinė išteklių valdymo sistema PDS (Products, documents, services) apima visus verslo procesus – nuo derybų iki sutarties pasirašymo ir nuolatinio klientų aptarnavimo. Ja gali naudotis vienos įmonės darbuotojai, darbuotojai ir klientai, darbuotojai ir partneriai. Net būdamas kelionėje verslininkas gali neatitrūkti nuo savo verslo turėdamas smartfoną ir juo prisijungdamas prie šios sistemos. O gal įmonės vadovui rūpi, kaip dirba jo darbuotojai, kol jo nėra įmonėje? Jei įmonėje įrengtos interneto kameros, savo intelektualaus telefono ekrane vadovas gali stebėti, kas vyksta įmonėje. Verslo sėkmė priklauso ir nuo daugybės kitų veiksnių. Kad ir operatyvus informacijos pateikimas. Norint aktyvinti klientų dėmesį, reikia operatyviai keisti informaciją įmonės interneto svetainėje. Įmonės darbuotojas, išvykęs į konferenciją, parodą ar kitą reikšmingą renginį, iš ten gali operatyviai atnaujinti įmonės interneto svetainę, per WAP naršyklę prisijungęs prie interneto svetainės automatinės valdymo sistemos „I-manager“ (ši sistema veikia jau daugiau nei 100 svetainių). Operatyviam visuomenės informavimui Minėtas operatyvios informacijos perdavimas ypač svarbus žiniasklaidos atstovams. Išvykę į užsienį žurnalistai tokiu būdu gali operatyviai teikti informaciją. Be to, tam jie turi ir daug daugiau priemonių. Smartfonas leidžia įrašyti garso interviu, fotografuoti, filmuoti reikšmingus įvykius ir operatyviai perduoti nuotraukas bei garso failus į internetą. Ši galimybė neseniai buvo išbandyta Kanų festivalio metu. Gegužės 14-25 dienomis Kanuose vyko kino festivalis, kuriame dalyvavo ir Lietuvos režisierius Arūnas Matelis su trumpo metražo filmu „Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą“. Režisierius Kanuose turėjo fotografuojantį mobilųjį telefoną, iš kurio nuotraukos buvo automatiškai perkeltos į A. Matelio ir kūrybinės grupės „Nominum“ interneto svetainę www.nominum.lt. Tai įgyvendinta panaudojus tam pritaikytą „Penkių kontinentų“ multimedijos duomenų bazę. Deja, Kanų festivalio renginiuose atidžiai budėjo apsauga, atimanti visus įtartinus daiktus, tad Lietuvos režisieriui pasisekė perduoti į internetą tik keletą nuotraukų, tačiau tai įrodė, kad technologija veikia. Dar keletas operatyvios informacijos perdavimo pavyzdžių. Portalas http://dogs.5ci.lt įgyvendina akciją „Ieškau šeimininko“. Portalo prižiūrėtojai fotografuoja Beglobių gyvūnų karantino tarnyboje laikinai globojamus šunis bei kates ir kviečia visus gyvūnų mylėtojus priglausti gyvūnus, kol jie dar netapo aukomis (karantine gyvūnai globojami vidutiniškai 5 dienas). Dėl operatyvumo nuotraukos taip pat gali būti daromos fotografuojančiu telefonu, o jas peržiūrėti galima ne tik per internetą iš kompiuterio, bet ir telefono ekrane (wap.albumas.lt). Pasitaiko ir taip, kad karantine atsiduria pasimetę šunys, o jų šeimininkai išgyvena didelį sukrėtimą sužinoję, kas atsitiko. Tad šeimininkai, dingus šuniui, gali operatyviai per telefoną peržiūrėti karantine globojamų gyvūnų nuotraukas, patys įkelti į internetą šuns nuotrauką skelbimuose apie dingusius šunis. Operatyvumas šiuo atveju gali padėti gyvūnams išgyventi. Apsaugos ir medicinos tikslais Minėtas būdas gali praversti policijos darbui: operatyviai paskelbti nuotraukomis iliustruotą informaciją apie dingusius žmones, pavogtus automobilius. Policijos darbuotojai, turėdami tokius smartfonus, galėtų patys fotografuoti įvairias situacijas ir nuotraukas skubiai perduoti tardytojams – į smartfonus MMS žinute, el. paštu ar į vidinį tinklą. Per smartfonus policininkai galėtų stebėti įvairias patalpas, kuriose įrengtos interneto kameros. Smartfonai praverstų ir medicinos darbuotojams, pvz., MMS žinute perduoti filmuotą ligonio bylą kitiems gydytojams, persiųsti įvairius tyrimų rezultatus, gal net kardioechoskopiją. Pagyvenusių žmonių, sunkių ligonių namuose galėtų būti įrengtos interneto kameros, kurių vaizdai būtų perduodami į internetą, t.y., priimami ir per smartfonus. Tiesiog pramogai Na, ir pagaliau, pramogos. Visų pirma, iš vieno smartfono į kitą MMS žinute galima perduoti linksmus piešinukus, tik ką tuo pačiu įrenginiu padarytas nuotraukas, nedidelius vaizdo filmukus, garso įrašus. Gautą piešinį kito smartfono turėtojas gali įsikelti kaip ikoną, gali prisijungti prie siuntėjo pavardės, kad kiekvieną kartą, kai šis skambins, ekrane pasirodytų jo nuotrauka. Taip pat galima panaudoti ir atsiųstą garso failą – kad kitą kartą skambinant telefonas prabiltų skambinančiojo balsu. Puiki dovana gimtadienio, šventės proga – MMS atvirukas. Tai gali būti ir jūsų pačių padaryta nuotrauka, tai gali būti nuotrauka, parsisiųsta iš interneto, pvz., nuotraukų albumų portalo www.albumas.lt (prisijungti per WAP – wap.albumas.lt). Kaip jau minėjome, šio albumo nuotraukas galima ne tik peržiūrėti telefono ekrane, bet ir priešingai, iš telefono operatyviai perkelti į albumą. „Penki kontinentai“ su „Actual City Media“ įgyvendina renginių transliavimą lauko ekranuose (virš Nacionalinio operos ir baleto teatro, virš pramogų centro „Akropolis“) ir per internetą http://unicaster.microsite.lt. Transliaciją galima stebėti ir per mobiliuosius telefonus su WAP naršykle wap.5ci.lt/cam. Šiuo metu taip transliuojami vaizdai iš picerijos „Geltonasis submarinas“ Vilniuje bei Utenoje, klubo „Indigo in ICE“, interneto kavinės „Despina“. Gegužės 22-25 dienomis taip transliuotas ir Lietuvos didžėjavimo rekordas iš kavinės „Sachara“. 64 val. didžėjavimo rekordą pasiekė Lietuvos didžėjus Algirdas M., žinomas slapyvardžiu Tony Venilman. Birželio mėnesį numatoma transliuoti kai kuriuos neseniai įkurto „protingų“ pramogų klubo „Intro“ (Maironio g.3) renginius. Klube rengiami šokių, vaizduojamojo meno, kino vakarai. Muzikos grupė „Delfinai“, šiuo metu atnaujinanti savo interneto svetainę, taip pat numato joje transliuoti kai kuriuos koncertus. Tai tik keletas mūsų pasiūlymų. Stengiamės neatsilikti nuo šiuolaikinių technologijų tobulėjimo ir siūlyti naujus sprendimus. Visuomet laukiam pastabų ir pasiūlymų.