Debesų kompiuterija ir technologijos vis labiau populiarėja. Kaip skelbia rinkos tyrimų kompanija „Gartner“, pasaulinė debesų technologijų rinka šiemet augs 16,5 proc., iki 204 mlrd. JAV dolerių (2015 metais šis skaičius buvo 175 mlrd. dol.).

Taigi, kas ties „debesys“ ir iš kur jie atsirado? Pirmą kartą debesijos tinklų idėją 1970 metais iškėlė amerikietis Joseph Carl Robnett Licklider, kai investavo į ARPANET (angl. Advanced Research Projects Agency Network) tinklą. Jo vizijoje kiekvienas žmogus gali prisijungti prie tinklo ir gauti per jį ne tik duomenis, bet ir programas.

Tolimesnį debesijos technologijų augimą paskatino suspartėjusi interneto plėtra ir nuolat didėjantis greitis, taip pat techninės įrangos tobulėjimas (galingų procesorių ir didelės talpos informacijos laikmenų, virtualizacijos technologijų atsiradimas ir kt.).

1999 metais įsikūrė bendrovė „Salesforce.com“, kuri suteikė priėjimą prie savo programos per interneto svetainę. Tai buvo pirmoji bendrovė, pradėjusi teikti savo programinę įrangą kaip paslaugą. 2002 metais „Amazon“ sukūrė savo „debesų“ tarnybą – pasiūlė klientams saugoti savo informaciją virtualiajame serveryje ir atlikti skaičiavimo veiksmus. 2006-aisiais „Amazon“ pradėjo teikti „Elastic Compute cloud“ (EC2) paslaugą – klientai galėjo įkelti į tinklą savo programas ir jomis naudotis.

Prie debesijos technologijos populiarinimo ir plėtros taip pat ženkliai prisidėjo ir bendrovė „Google“, 2004 metais pradėjusi teikti neapmokestintą el. pašto „Gmail“ paslaugą, kuri masiškumu sudrebino rinką ir pakeitė nuostatą, kad paslaugos naudotojas būtinai turi būti ir mokėtojas.

Kai kurie analitikai ir debesų technologijų tiekėjai „kompiuterinių debesų“ sąvoką aiškina siaurai. „Debesys“ – tai serveriai, nuolat prijungti prie interneto, į kuriuos vartotojai už tam tikrą mokestį gali įsikelti savo norimus failus, programas, o vėliau juos atsidaryti iš serverio per bet kokį prie interneto prijungtą įrenginį (kompiuterį, telefoną, planšetę), įrašę savo prisijungimo duomenis. Tačiau dabar debesijos paslaugų sąvoka vartojama gerokai platesne prasme. Tai nėra tik duomenų saugykla. Šiandien tai ištisa virtualioji infrastruktūra, apimanti ir nuotolinę kompiuterinių darbo vietų priežiūrą. Serveris, kuriame saugoma kliento informacija, stovi paslaugų teikėjo patalpose, o darbuotojai prie jo jungiasi per internetą. Įmonei nereikia pirkti tinklo įrangos, serverių ir rūpintis jų priežiūra. Tuo pasirūpina virtualias paslaugas teikianti įmonė, o vienkartinės ir nuolatinės įrangos priežiūros išlaidos tampa paslauga, už kurią tereikia mokėti tiek, kiek ja naudojamasi.

Serveriai, saugantys įmonių duomenis, patikimai veikia profesionaliai įrengtoje infrastruktūroje. Duomenys laikomi keliose vietose, nuolat vykdomas serverių ir tinklo įrenginių dubliavimas. Jei įmonės poreikiai auga, galima įsigyti daugiau virtualios vietos, išplėsti nuomojamos įrangos skaičių. Taip bendrovė išlaisvinama nuo būtinybės pačiai pirkti papildomą įrangą, plėsti tinklą. Įprastai tinklo plėtra, įrangos keitimo ar atnaujinimo darbai reiškia ne tik papildomas išlaidas, bet ir daugybę kitų nepatogumų – dulkes, triukšmą, trikdomą personalo darbą. Naudojantis debesų technologijos paslaugomis, įmonės darbuotojams nereikės net atsitraukti nuo savo darbo vietų.

Įmonės diegia debesų technologijas ne vien siekdamos sumažinti išlaidas ir paskatinti darbo efektyvumą, bet ir tikėdamosi būti pranašesnės už konkurentus bei padidinti savo pajamas. Labiausiai debesų sprendimai populiarūs Japonijoje. Sparčiai auga jų populiarumas ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione, Vakarų Europoje. Didžiausias augimas prognozuojamas debesų technologijos kaip paslaugos (angl. infrastructure as a service, IaaS) sektoriuje. „Gartner“ duomenimis, 2016 metais tokių paslaugų apimtys augs 38,4 proc.