„Kaspersky“: siaučia duomenis iš kompiuterio ištrinantis virusas

Publikuota: 2010 m. lapkričio 30 d. antradienis

Pasaulinė antivirusinių programų gamintoja „Kaspersky Lab.“ perspėja apie naują kompiuterius siaubiančio kenkėjo – Trojos arklio „GpCode“ – atmainą. Prieš kelerius metus daug nuostolio pridaręs „duomenų žudikas“, kuris pakenkia kompiuteryje esantiems failams, sugrįžo dar pavojingesnis nei anksčiau.

„Tai naujos epidemijos banga, nes pastebime ne pavienius užkrėtimo atvejus, o masiškai keliamą pavojų. Priešingai nei dauguma šiuo metu siaučiančių kenkėjų, „GpCode“ turi griaunamąjį kenkėjišką efektą – jis užkoduoja failus ir jie tampa nebeprieinami. Mainais už duomenų atstatymą kenkėjo kūrėjas reikalauja piniginės išpirkos“, – sakė „Kaspersky Lab.“ programinės įrangos platintojos Lietuvoje bendrovės „Atviros informacinės sistemos“ saugumo ekspertas Andrius Šaveiko.

Šiandien atgijęs kenkėjas yra dar pavojingesnis, nes tikimybė susigrąžinti prarastus duomenis yra labai maža. „Kenkėjas užkodavęs duomenis jų neištrina, o perrašo nauja informacija, todėl nepagelbės net duomenų atstatymo programos. Šiuo metu vienintelė geriausia apsauga yra prevencinė – patikima antivirusinė programinė įranga“, – sakė. A. Šaveiko. Pasak jo, vartotojai, turintys „Kaspersky“ antivirusinę programą savo kompiuteryje ir ją atnaujinę, yra apsaugoti nuo „GpCode“.

„GpCode“ Trojos arklys buvo sukurtas 2004–aisiais, o įvairios jo atmainos siautė iki pat 2008–ųjų. Nuo to laiko kenkėjo autorius buvo nutilęs, o šį Trojos arklį bandę kopijuoti kiti interneto nusikaltėliai nesukūrė tokių stiprių duomenų užkodavimo mechanizmų.

„GpCode“ kenkėju užsikrėtęs vartotojas pastebi pakeistą darbastalio foną su užrašu anglų kalba „Visi Jūsų asmeniniai failai buvo užšifruoti stipriu algoritmu RSA–1024 ir Jūs negalėsite pasiekti duomenų jeigu nevykdysite mūsų nurodymų. Daugiau informacijos rasite ant darbastalio esančiame tekstiniame faile „HOW–TO–DECRYPT“. Perskaitykite jį nedelsdami. Atminkite: jeigu norite atgauti savo duomenis, niekam nepasakokite apie šį įvykį. Elkitės taip, kaip nurodyta“.

Mainais už duomenų atstatymą kenkėjo kūrėjai reikalauja pervesti į jų banko sąskaitą 120 JAV dolerių. „Vartotojui nederėtų būti patikliam ir užkibti ant šio masalo. Net sumokėjus išpirką, vargu ar interneto nusikaltėlis susirūpins vartotojo duomenų atstatymu. Užsikrėtus patarčiau visų pirma išjungti kompiuterį, kad kenkėjas negalėtų plisti, ir tuomet kreiptis į specialistus“, – teigė „Atviros informacinės sistemos“ saugumo ekspertas.

Viena iš „Kaspersky Lab“ produktais prekiaujančių bendrovių „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ savo klientams siūlo naujausias antivirusinių programų „Kaspersky Anti-Virus“ ir „Kaspersky Internet Security“ 2011 metų versijas.

Daugiau informacijos >>>

„Kaspersky Lab.“ yra pagrindinė apsaugos nuo žalingos programinės įrangos, įsilaužėlių atakų ir elektroninio pašto šiukšlių sistemų kūrėja ir informacinės apsaugos gamintoja. „Kaspersky Lab.“ apsaugo klientus nuo IT grėsmių ir leidžia sumažinti informacijos praradimo lygį iki minimumo.

„Kaspersky Lab.“ kompanija įkurta 1997 metais kaip tarptautinė informacijos apsaugos programinės įrangos gamintoja. „Kaspersky Lab.“ pagrindinis ofisas yra Maskvoje, Rusijoje ir daug regioninių biurų yra skirtingose šalyse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Japonijoje. Kinijoje, Rumunijoje, JAV ir t. t. Taip pat „Kaspersky Lab.“ turi per 500 globalių partnerių.

 

 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai, penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Sustabdytas didžiausią grėsmę keliantis „botnet“ tinklas „Gamarue“

Saugumo sprendimų kompanija ESET drauge su „Microsoft“ tyrėjais, bendradarbiaujant su teisėsaugos agentūromis FTB, „Interpol“, „Europol“ ir kitais kibernetinės apsaugos ekspertais visame pasaulyje, sėkmingai sustabdė daugelį metų internete plitusį kenkėjiškų programų židinį „Gama... skaityti »

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »