„Tai yra pirmoji grandis, kas už tų grandžių stovi, aš nežinau. Tokią išvadą būtų galima preliminariai daryti. Negalėčiau plačiau komentuoti“, – sakė D. Korsakaitė.

Anot D. Korsakaitės, šios šalys čia gali būti ir niekuo dėtos.

Siūlo galas dar neapčiuoptas

„Tai dar nereiškia, kad toliau tiriant įvykių grandinę, tos šalys nepasistūmės į šiaurę, rytus, vakarus ar pietus“, – teigė ji.

Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus direktorius Rytis Rainys portalui „Balsas.lt“ sakė, jog jų atliktas tyrimas suteikė tam tikrų prielaidų, tačiau visa informacija buvo perduota kriminalinės policijos biurui.

„Kadangi tai yra policijos vykdomas tyrimas, negalima komentuoti susijusių šalių“, – sakė R. Rainys.

Pasak jo, nustatyti ir imtis teisinių veiksmų prieš atakų iniciatorius yra policijos, o ne RTT kompetencija.

Bet kokius įtarimus, esą tokios atakos galėjo būti daromos Rusijos iniciatyva, R. Rainys atsisakė komentuoti.  „Negaliu nieko komentuoti, negaliu niekaip komentuoti“, – tvirtino R. Rainys.

Pasak R. Rainio, tose šalyse yra anoniminių proxy serverių tinklas, besidriekiantis per daugelį šalių, todėl viena aptikta šalis dar nieko nereiškia, nes gali „eiti siūlas į trečiąsias, ketvirtąsias šalis“.

Dėl to teigti, jog kibernetinė ataka prieš mūsų šalį buvo vienos ar kitos šalies iniciatyva – tiesiog techniškai neįmanoma.

Estijos ir Lietuvos atvejai nėra panašūs

Pasak R. Rainio, Estijos ir Lietuvos atvejai nėra visai panašūs, kaip buvo teigiama, nes atakų principas yra visai skirtingas.

„Įsivaizduokite, jeigu Estijoje atakos vyko beveik du mėnesius, buvo šimtai tūkstančių atakų šaltinių, o jų tikslas – sutrikdyti pačios Estijos infrastruktūros elektroninių ryšių veiklą“, – teigė jis.

Kaip populiariam portalui teigė R. Rainys,  Lietuvos atveju kibernetinės atakos buvo pavienės, vyko tik keletą dienų, o jų pasekmės yra ženkliai mažesnės nei kad Estijoje.

Trečiadienį po Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams D.Korsakaitė sakė, kad savaitgalio kibernetinė ataka prieš Lietuvą – panaši į pernai Estijoje vykdytus masinius įsilaužimus į valstybines ir privačias tarnybines stotis.

Paklausta, ar galima lyginti kibernetinę ataką prieš Lietuvą su ataka prieš Estiją, ji sakė, kad „tiek, kiek tai yra elektroninė ataka“.

Tačiau kitais aspektais, pasak D. Korsakaitės, šių atakų lyginti negalima.

NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas antradienį sakė, jog policijos departamentas dėl kibernetinių atakų pradėjo ikiteisminį tyrimą.

A. Sadeckas akcentavo, kad kibernetinės atakos prieš lietuviškus tinklalapius buvo organizuotos ir neatsitiktinės. „Atakų prieš Lietuvos kibernetinę erdvę, deja, reikia tikėtis ir ateityje. Tam privalome ruoštis, būtina sukurti efektyvią sistemą kovai prieš kibernetinius išpuolius“, – teigė jis.

Pasak A. Sadecko, reikia apsispręsti, kas būtų atsakingas už veiksmų koordinavimą vykstant tokioms kibernetinėms atakoms. Jo teigimu, savo veiklą turėtų paspartinti ir premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė.

Interneto įsilaužėliai iš užsienio šalių savaitgalį įsibrovė ir buvusios Sovietų Sąjungos simboliais paženklino kelias dešimtis lietuviškų tinklalapių. Po išpuolio prevenciniais sumetimais buvo laikinai sustabdytas ir kitų tarnybinėje stotyje veikiančių tinklapių – iš viso apie 300 – darbas.

Iki pirmadienio vakaro visos sugadintos lietuviškos interneto svetainės buvo atstatytos.

Svarbiausių šalies institucijų – Seimo, Vyriausybės, prezidentūros – svetainių veikla nebuvo sutrikusi.

Tai vienas didžiausių incidentų lietuviškoje interneto erdvėje.