Kur skaitote knygas? Pakeliui į darbą viešajame transporte, per pietų pertrauką apsikabinę plastikinį kavos puodelį, lovoje prieš miegą, kad ryte pabustumėte nuo šoną badančio knygos viršelio... Bet jau beveik niekada bibliotekoje. Ji asocijuojasi su tyla, dulkėmis, nedrąsiais moksliukų žvilgsniais dailiosios lyties atstovių link, knygų lentynomis, pelėsių kvapu, inteligentais, nuoboduliu...

Statistika rodo, kad bibliotekose lankosi tik 37 proc. Lietuvos gyventojų. Kadaise buvusi kultine vieta, šiandien biblioteka traukia tik jaučiančius nostalgiją. Knygų deficito nebėra, pasirinkimas neaprėpiamas, klasika ir rimti leidiniai vis dažniau iškeičiami į lengvą skaitalą, nereikalaujantį nei kamerinės atmosferos, nei ypatingų pastangų įsigyti, nei pašnekovo aptarti. Akivaizdu: bibliotekoms reikia reformų. Tai kokiu gi keliu eis reformatoriai?

Viešosios bibliotekos atgimimui organizuoti jie pasitelkė... internetą! Tikėtina, kad dėl šiuolaikinių technologijų gretas manančiųjų, kad bibliotekos yra bendruomeninio gyvenimo centras, papildys dar daugiau jaunimo – pagrindinio, „profesionalaus“ interneto naudotojo.

O ką gali pasiūlyti šiuolaikinė biblioteka skeptiškai nusiteikusiam, pavargusiam ir visko mačiusiam didmiesčio gyventojui, eismo kamščiuose besiklausančiam audioknygų ir skaitančiam Remarką kompiuterio ekrane? Pasvarstykime.

Paslaugų simbiozė
Vienatvė tapo įprastu skubančio žmogaus palydovu: viena pora batų prieškambary, vieniši pietūs, jokio nepatogumo perkant vieną bilietą į teatrą. Tačiau pripažinkime – tai slegia. Be to, išlepinti rinkos ekonomikos, žmonės nori gauti viską iškart – taupo laiką. Štai čia ir atskuba pagalbon bibliotekos: knygos, spauda, internetas, gyvas bendravimas, visuomeninė veikla – viskas, ko geidžia iškankinta miestiečio siela, pasiekiama ir dėl to patrauklu. Sprendimas sujungti viską po vienu stogu ir darbą paspartina, ir laisvalaikį praturtina.

Tegyvuoja ekologija
Kiekvieną mėnesį šūsniai laikraščių ir žurnalų tik pasklaidyti keliauja į šiukšlių dėžę. Jų tiek daug, kad vien mūsų ir kaimynų makulatūra galėtų visą žiemą aprūpinti šiluma nedidelį kaimelį. Bibliotekoje viskas kitaip: knyga, žurnalas pereina per n skaitytojų, tos pačios mintys dedamos į tūkstančius galvų – nuo to, kad ta pati informacija perskaitoma keleto asmenų, jos turinys nepakinta. Užtat popierius netampa tik tvarkinga vakarykštės spaudos krūvele prie durų, „laukiančia“ leidimo iškeliauti konteinerio link. Rūšiuoti atliekas – kiekvieno sąmoningo miestiečio pareiga, bet geriau, kad tų atliekų sumažėtų dar prieš rūšiuojant.

Vieta išmokti
Interneto kavinės, kur paaugliai trindami raudonas akis iki paryčių žaisdavo kompiuterinius žaidimus, pamažu praranda klientus: kai kas įsiveda internetą namuose, kai kas išauga iš vystyklų, kai kurie tėvai sugriežtina kontrolę ir imasi vaikų auklėjimo. Tačiau tų, kurie neturi galimybės naudotis kompiuteriu ir internetu, vis dar nemažai. Jie ateina į bibliotekas ir čia jų nebeatpažinsi: nemokantys naudotis kompiuteriu, taikydami bibliotekos personalo patarimus, ima daryti stebuklus, o maištingas jaunimas prižiūrimas ir, užuot leidęs laiką gatvėje, ima paisyti elgesio normų. Biblioteka ir internetas tampa vaikų auklėmis ir suaugusiųjų draugais. Čia vyksta socializacijos ir adaptacijos procesai, padedantys įvairaus amžiaus žmonėms įsilieti į visuomenę.

Skirtumų lyginimas
Sielvartauji dėl visuotinės nelygybės? Bibliotekose atotrūkis tarp socialiai pažeidžiamų grupių ir eilinių piliečių gali būti mažinamas. Bedarbiams nemokamas viešosios prieigos internetas ar spauda suteikia galimybę susirasti darbą, o pagyvenę žmonės gali pramokti naudotis kompiuteriu. Centrinėse bibliotekose žmonėms su negalia dažniausiai sukuriamos sąlygos naudotis įprastomis bibliotekos lankytojams paslaugomis. Kaimo gyventojai nepraleidžia progos išnaudoti viešojo interneto teikiamų privalumų – susisiekti su artimaisiais, atsiskaityti už paslaugas, sužinoti apie naujienas ir įvykius.

Biblioteka nebėra vien knygų saugykla, ji tampa visuomenės traukos vieta, įvairių profesijų, amžiaus, pomėgių žmonių susilietimo tašku ir, tikėtina, jos svarba tik augs.

Žinoma, bibliotekų sistema turi spagų, tad joms ištaisyti pasitelktas naujas projektas „Bibliotekos pažangai“, kuris siekia plėtoti bibliotekų potencialą ir reabilituoti jas visuomenės akyse. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įgyvendinamame projekte dalyvauja daugiau nei 1 200 viešųjų bibliotekų, o jį remia Bilo ir Melindos Gatesų fondas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei savivaldybės ir bendrovė „Microsoft“.