Šįkart - jūsų dėmesiui dvi dalys apie situaciją Lietuvoje, galiojančius teisės aktus, Lietuvos „Cyberpolice“ bei įstatymų priežiūrą. Trečioji straipsnių ciklo dalis.
Kokia padėtis dabar egzistuoja Lietuvoje? Ar yra atitinkamų teisės aktų, reglamentuojančių panašius dalykus. Ir, galų gale, kaip visa tai prižiūrima? Apie tai – trečioji straipsnių ciklo dalis.
Lietuvoje veikia „internetinė policija“
Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyrius, arba NEETS, populiariau interneto bendruomenėje žinomas kaip „
Cyberpolice“, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiojoje valdyboje buvo įkurtas dar 2001 metų spalio 10 dieną. Šių metų kovo 3 dieną kartu su „
Penkių kontinentų“ įmonių grupe buvo atidarytas „
Cyberpolice.lt“ interneto tinklapis.
NEETS yra centrinės šalies kriminalinės policijos padalinys, kurio misija yra užtikrinti Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų reikalavimų įgyvendinimą, užkardyti, tirti ir atskleisti ruošiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus elektroninėje erdvėje – pasauliniame interneto tinkle bei korporatyvinėse informacinėse sistemose – intranete, taip siekiant užtikrinti Lietuvos visuomenės ir informacinių technologijų saugumą šioje sferoje. NEETS padalinio tikslas yra ne tik kovoti su kompiuteriniais įsilaužėliais („hakeriais“) bei virusų kūrėjais, tačiau taip pat su įvairiausiais kitais sukčiais, interneto šiukšlintojais, turto prievartautojais, vaikų pornografijos gamintojais ir platintojais ir t.t.
NEETS pareigūnai visą laiką tobulina savo kvalifikaciją bei dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose seminaruose bei kongresuose. Šių metų vasario 23–26 dienomis NEETS ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos EUROPOLO Lietuvos nacionalinio skyriaus pareigūnai dalyvavo Anglijoje vykusiame kongrese „E-crime congress 2004“, kuriame buvo aptartos vyraujančios nusikaltimų, įvykdomų elektroninėje erdvėje, tendencijos, taip pat sprendžiamos tarptautinio bendradarbiavimo tarp teisėsaugos institucijų bei IT sferos privataus sektoriaus, problemos.
Šių metų kovo 22–26 dienomis NEETS pareigūnai dalyvavo Vilniuje vykusiuose mokymuose, kuriuos organizavo JAV gynybos departamentas (
U.S Department of Defense) ir JAV tėvynės saugumo departamentas (
U.S Department of Homeland Security ).
Galiojantys teisės aktai
Kokie teisės aktai galioja mūsų šalyje? Visų pirma, jau keletą metų šalyje egzistuoja
konvencija dėl elektroninių nusikaltimų. Tai ta pati 2001 metų lapkričio 23 dieną Budapešte, Vengrijoje, Europos Tarybos priimta konvencija. Šią konvenciją Lietuvos Seimas
ratifikavo tik šių metų sausio 22 dieną. Beje – su tam tikros išlygomis.
4 šios konvencijos straipsnis, reglamentuojantys poveikį dokumentams, teigia, kad kiekviena šalis priima tokius teisės aktus ir kitas priemones, kurių gali prireikti pagal jos vidaus teisę nustatyti baudžiamajai atsakomybei už sąmoningą ir neteisėtą kompiuterinių duomenų sugadinimą, sunaikinimą, apgadinimą, pakeitimą arba galimybės naudotis tokiais duomenimis panaikinimą. Antroji straipsnio dalis nurodo, jog šalis gali pasilikti teisę reikalauti, kad veika, apibūdinta šio straipsnio 1 dalyje, turi padaryti didelę žalą. Lietuva galimybe pasinaudoti šia išlyga pasinaudojo. Tačiau tokiu atveju iškart kyla klausimas – o kokia yra didelė žala? Kaip ji išmatuojama? Ir čia iškart atsiranda pagrindo įvairiausioms interpretacijoms.
Praeitame straipsnyje minėjome apie Guso Hoseino iš Londono Ekonomikos ir Politikos mokslų mokyklos išsakytą nuomonę, jog vienas iš efektyviausių būdų atskleisti kompiuterinį nusikaltimą būtų atskirų šalių tarpusavio bendradarbiavimas. Minėtos konvencijos 29 straipsnis reglamentuoja operatyvųjį laikomųjų kompiuterinių duomenų išsaugojimą, tačiau ir čia yra išlygų. Lietuvos Respublika pasilieka teisę atsisakyti vykdyti prašymą išsaugoti duomenis, jeigu yra pagrindas manyti, kad atskleidimo metu pažeidimas, kurio pagrindu prašoma išsaugoti duomenis, nebus laikomas nusikaltimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl ir čia gali kilti tam tikrų neatitikimų, galinčių kliudyti potencialiam šalių bendradarbiavimui.
Šalyje yra priimti ir kiti atitinkami susiję teisės aktai –
Elektroninių ryšių įstatymas,
Elektroninio parašo įstatymas,
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, LR vidaus reikalų misitro
įstatymas dėl interneto tarnybinių stočių apsaugos rekomendacijų patvirtinimo bei LR Vyriausybės
nutarimas Dėl viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo.