Paskutinioji straipsnių ciklo dalis. Šįkart - apie atitinkamų įstatymų priežiūrą bei populiariausius nusikaltimus.
Nusikaltėliai nebaudžiami
Deja, nors Lietuvoje yra priimta nemažai atitinkamų įstatymų, kompiuteriniai nusikaltėliai šalyje paprastai nebaudžiami. Daugiausia, kas kol kas gresia šalies „hakeriams“ – bauda. Iki šiol dar nė vienas „hakeris“ dar nebuvo pasodintas į kalėjimą.
Viena iš priežasčių, kodėl nemažai „hakerių“ lieka nenubausti yra ai, kad daug nusikaltimų, padarytų internete ar intranete (korporatyviniuose tinkluose), dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių dažnai lieka nepastebėti ir neatskleisti. Dalis šių nusikaltimų lieka nepastėbėta dėl sistemų administratorių ar kompiuterių vartotojų aplaidumo ar nepakankamo žinių kiekio apie kompiuterinių sistemų administravimo ypatumus bei jų saugumo užtikrinimą. Kita dalis nusikaltimų lieka neatskleisti dėl įvairių subjektyvių aplinkybių, dėl kurių apie nusikalstamas veiklas nenorima pranešti atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. Dažniausiai tai vyksta tokiais atvejais, kai pavagiama ar sunaikinama konfidenciali ar kita svarbi informacija, dėl kurios vagystės ar sunaikinimo bijoma kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad nenukentėtų kokio nors juridinio ar fizinio asmens autoritetas, arba turint tikslą, kad apie tokios informacijos sunaikinimą ar vagystę nesužinotų konkurentai, šį faktą galintys panaudoti savo labui.
Antra, ne mažesnė, problema yra šių nusikaltimų tyrimo sudėtingumas. Labai dažnai tokio pobūdžio nusikaltimams ištirti prireikia didelių laiko ir lėšų sąnaudų, specialių žinių, specialios techninės bei programinės įrangos. Su šia problema gana dažnai tenka susidurti tiek NEETS pareigūnams, tiek jų kolegoms užsienyje, tačiau efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas tarp analogiškų padalinių yra svertas, teigiamai veikiantis šios problemos sprendimą.
Jei apie nusikaltimą pranešama atitinkamoms institucijoms ir šis ištiriamas, neretai „hakeris“ lieka nenubaustas – jam paprasčiausiai liepiama atlyginti patirtus nuostolius arba, geriausiu atveju, jis gauna baudą.
Lietuvos „hakerių“ nusikaltimai
Kokie „populiariausi“ nusikaltimai tarp Lietuvos „hakerių“? Be jokios abejonės, kol kas Lietuvoje dar nesukurtas nė vienas iš „populiariausių“ virusų, tokių, kaip „Bagdel“, „Mydoom“, „Netsky“ ar „Blaster“. Paprastai tai būna įvairiausi Trojos arkliai ar mažesni virusai, nepridarantys tokios didelės žalos. Tačiau net ir tokiu atveju, vienas iš didžiausių interneto minusų, t.y. virusai, neaplenkia ir Lietuvos. Mūsų šalis taip pat dalyvauja virusų plitimo kelyje.
Kaip žinoma, vienas populiariausių virusų plitimo būdų yra internetas ir ypač elektroninis paštas. Nesvarbu, kur paleidžiamas stambesnis virusas (pavyzdžiui, kad ir „Blaster“), ar tai būtų Jungtinės Amerikos Valstijos, ar Rusija, ar kokia kita valstybė, virusas pasieks ir Lietuvą. Lietuva šiame viruso plitimo kelyje – tarsi mažas sraigtelis. Vos tik virusas pasiekia ir mūsų šalį, jis, daugiausiai per el. paštą, pradeda plisti ir čia.
Verslo sektoriaus klientams tokie virusai gali padaryti milžiniškų nuostolių. Ištrindami svarbią informaciją virusai gali padaryti didžiulių finansinių nuostolių, todėl nuo tokių grėsmių reikia saugotis iš anksto. Šiuo metu beveik kiekvienas, besinaudojantis internetu, naudojasi ir el. paštu. Visiškai neseniai naujas paslaugas, susijusias su el. laiškų filtravimu nuo virusų pradėjo teikti ir UAB „
Penki kontinentai“ priklausantis
Komunikacijų centras. „Penki kontinentai“, siekdami apsaugoti savo interneto vartotojus galės tikrinti kiekvieną į jų el. pašto dėžutę atkeliaujantį laišką specialia antivirusine programa – „virusų gaudykle“. Laiškai bus „išgydyti“. Jei laiško „išgydyti“ nepavyks, virusas bus paprasčiausiai ištrinamas. Plačiau apie šią naująją paslaugą galite pasiskaityti
čia>>>.
Įsilaužimai į kompiuterines sistemas – taip pat neretai pasitaikantis nusikaltimas, tačiau vis tik nemažai tokio pobūdžio nusikaltimų neatskleidžiama, ir, savaime aišku, neištiriama. Paprastai atitinkamoms tisėsaugos institucijoms pranešama apie didelius nuostolius padariusius įsilaužimus. Pavyzdžiui,
Vilniaus bankas buvo įvedęs korteles „Visa Electron“, dël kurių patyrė nuostolių, mat „hakeriai“ įsigudrino per internetą naujove savanaudiškai pasinaudoti.
Vieni dažniausiai pasitaikančių nusikaltimų – kreditinės informacijos vogimas bei pirkimas internete naudojantis šia informacija. Šiuo metu visame plasaulyje vis dar labai plačiai naudojamos magnetinės kortelės nėra labai saugios, mat juo duomenis galima nesunkiai sužinoti. Juos gali sužinoti ne tik „hakeriai“, bet ir nesąžiningi parduotuvių kasininkai, kavinių ir restoranų padavėjai bei kiti darbuotojai, aptarnaujantys magnetines korteles. Tokias korteles galima perkopijuoti, jomis atsiskaitant paprastai nereikia įvesti kodo. Mikroprocsorinės, arba lustinės kortelės šiuo požiūriu daug saugesnės – jų neįmanoma perkopijuoti, į jas įdiegiamos specialios apsaugos priemonės, neįprasto naudojimo atveju blokuojančios mikroschemą, atmintyje esantys duomenys apsaugomi raktų sistema. Įvairios programinės priemonės užtikrina vykdomų transakcijų saugumą. Būtent dėl to didžiosios elektroninės bankininkystės kompanijos „
EuroPay“, „
MasterCard“ ir „
VISA“ 1998 m. susivienijusios į bendrą organizaciją „
EMVCo“, sukūrė specialų EMV standartą, skirtą mikroprocesorinėms kortelėms įdiegti ir aptarnauti. Prie šio standarto prisjungė dauguma bankų. Dabar iki 2005 metų visos jų naudojamos magnetinės kortelės turi būti pakeistos mikroprocesorinėmis. Lietuvoje ir Rytų Europoje šio projekto vykdymu užsiima bei perėjimo prie EMV standarto sprendimus kuria ir diegia „
Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2). Šį 5 mln. JAV dolerių vertės projektą BS/2 pavedė vykdyti „VISA“ kompanija. Anot UAB „
Penki kontinentai“ generalinio direktoriaus Idrako Dadašovo, tapti „VISA“ partnere bendrovei padėjo daugiametė patirtis diegiant mikroprocesorinių kortelių programinę įrangą.