Dabar, XXI-ajame amžiuje, nieko nebestebina, kad kompiuterinius žaidimus žaidžiančiųjų amžius jaunėja. Žinoma, tokių žaidimų yra visokių – ir skirtų vaikams, ir tų, kurie labiau suprantami suaugusiems. Tačiau mokslininkai susirūpinę: jie pripažįsta, jog kompiuterinis žaidimas gali būti puiki atsipalaidavimo priemonė, atstojanti alkoholį ar kitus kvaišalus, tačiau kartais pernelyg ilgas gaming‘as gali tapti priklausomybe, kurią psichiatrai prilygina alkoholizmui, narkomanijai ir priklausomybei sektoms.

Kuo naudingi kompiuteriniai žaidimai?

Prisiminkime istoriją. Pirmasis kompiuterinis žaidimas buvo sukurtas 1952 m. Jį į tuometinio menko pajėgumo kompiuterį įdiegė Alexander’is Sandy Douglas. O žaidimas buvo visiškai paprastas, neagresyvus – „OXO“ („kryžiukai ir nuliukai“).

Kaip ir daugelis technikos išradimų, jo pirmtakas kilęs iš karinės pramonės: būtent, 1947-1948 m. naudoto raketų paleidimo simuliacijos žaidimo. 1958 m. atsirado „Tennis for Two“ (autorius – Williamas Higinbothamas) – šiam žaidimui pirmąsyk panaudotas grafinis displėjus, skirtas teniso ir pingpongo simuliavimui.

Beje, šis žaidimas sukurtas taikomąja branduoline fizika užsiiminėjusios Brookhaveno nacionalinės laboratorijos Niujorke darbuotojams praliksminti. Pirmasis skaitmeninis kompiuterinis žaidimas – 1962 m. Steve’o Russello ir dar dviejų jo kolegų iš Massachusettso technologijos instituto sukurtas „Spacewar!“

Dabar pasaulyje – tūkstančiai kompiuterinių žaidimų, skirstomų į įvairias kategorijas, kurių yra dešimtys. Vis dėlto norėtųsi paklausti mokslininkų – kuo naudingi kompiuteriniai žaidimai.

Psichologai sako, kad vaikai ir paaugliai, žaidžiantys kompiuterinius žaidimus maždaug po valandą per dieną, patiria daug naudingų dalykų – tai ir „gimnastika“ akims, ir proto mankšta. Ypač tai naudinga vaikams, kuriems sunkiais sekasi mokykloje.

Nustatyta, kad saikingas žaidimas kompiuteriu padeda vaikams vystytis. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau jis gali sėdėti prie kompiuterio. Tačiau tyrinėtojai pabrėžia, kad nesaikingas žaidimas kompiuteriu gali būti itin pavojingas. Pirmiausia, vaikui pavargsta akys, atsiranda bendras organizmo nuovargis, skauda galvą.

Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų

Šis terminas – vienas naujausių mūsų civilizacijoje. Deja, jis prilyginamas įvairių kvaišalų vartojimui. Neseniai atsirado tokie terminai kaip video game addiction, internet addiction disorder, kurie reiškia, kad pernelyg į žaidimus įsitraukę žmonės tampa nuo jų priklausomi.

Pirmąsyk šis fenomenas aprašytas 1989 m. M.Shotton knygoje ,,Computer Addiction„, kurioje ji išplėtojo kito mokslininko mintis. Šios idėjos pirmtakas – Nicholas Rushby, 1979-aisiais išleidęs knygą “An Introduction to Educational Computing„, kurioje mokslininkas aiškino, jog žmonės gali tapti priklausomais nuo kompiuterių ir patirti neigiamų simptomų.

Laipsniškai priklausomybė nuo kompiuterio tapo vis svarbesne mokslo tyrinėjimų šaka. Tačiau, remiantis veikalu “Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders„, iki šiol nėra tiksliai aišku, kas yra nuo kompiuterio, interneto, kompiuterinių žaidimų priklausomas žmogus.

Vienas faktas mus veda baisių įvykių link: 2004 m. Suomijos karinės pajėgos leido kai kuriems šauktiniams atidėti tarnybą trejiems metams dėl jų priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų ir interneto.

Riba: virtualybė įtakoja žudymus

Apie virtualaus pasaulio virtimą realiu yra rašę ne tik rašytojai fantastai, bet ir gausybė mokslininkų. Visi jie sutarė, kad virtualus, netikras, kompiuteryje (bei televizijoje, bet čia – jau atskira tema) užprogramuotas, sukonstruotas pasaulis dažnai užvaldo žmones ir tampa realesniu nei realybė.

1995 m. dr. Ivanas Goldbergas nukalė terminą “interneto priklausomybės sutrikimas„ (Internet addiction disorder). Į šią priklausomybę buvo įtraukti ir internetinės pornografijos mėgėjai, ir gamer‘iai (kompiuterinių žaidimų žaidėjai), ir blogų (interneto dienoraščių “rašytojai„). Su tokiu apibendrinimu daug kas nesutiko, tyrimai tesėsi (ir tebesitęsia toliau).

Po kiek laiko psichiatrai nustatė kelis požymius, liudijančius priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų: nuolatinės mintys arba veiksmai, susiję su žaidimais; jiems reikia kuo daugiau laiko, o pralaimėjus – dar daugiau; nesugebėjimas sustoti, kontroliuoti savo elgesio žaidžiant; žaidimas be perstojo, be poilsio; žaidžiant kompiuterinius žaidimus, draugai, artimieji, šeima tampa antraeiliai; bandymas pažeisti įstatymus.

JAV yra 8,5 proc. jaunuolių, kuriuos galima pavadinti priklausomais nuo kompiuterinių žaidimų; Jungtinėje Karalystėje – 12 proc.; Pietų Korėjoje – 12,6 proc. Deja, Lietuvoje tokio tyrimo dar nebuvo atlikta.

2008 m. Stanfordo universiteto medicinos mokyklos tyrimas parodė, kad pripratimas prie kompiuterinių žaidimų, remiantis “teritorijos žymėjimo„ teorija pagal Charles’ą Darwiną, yra didesnis nei trauka prie moterų.

Beje, Amsterdame (Nyderlandai) įsikūrusi “Smith and Jones Clinic„ – pirmoji Europoje klinika, gydanti priklausomus nuo kompiuterinių žaidimų žmones. JAV tokia klinika yra Belmonte (Massachusetts), tai – “McLean Hospital„. Egzistuoja anoniminių alkoholikų pagrindu įsteigta “dvylikos žingsnelių„ programa, kurią propaguoja “On-Line Gamers Anonymous„.

Mirtys ir kompiuteriniai žaidimai – nebeatsiejamos sąvokos. Tiesa, mirtys būna dvejopos: nuo išsekimo ir žmogžudystės. Pateiksime kelis pavyzdžius.

2005 m. Pietų Korėjoje nuo išsekimo žaisdamas “Starcraft„ daugiau kaip 50 valandų be pertraukos mirė 27 metų vaikinas. 2007 m. Kinijoje daugiau kaip 15 parų žaidęs kompiuterinius žaidimus mirė dar vienas vaikinas.

Tokių atvejų daug. Bet mus labiausiai domina kriminalinis jų aspektas. Štai 2003 m. buvo pagamintas kompiuterinis žaidimas “Republic: the Revolution„, propaguojantis diktatūros idėją: pagrindinis jo veikėjas – jaunuolis, norintis keršyti. Veiksmas vyksta socialistinėje respublikoje, kuri atsirado išnykus Sovietų sąjungai.

2005 m. vasarį Latvijos mieste Valmieroje po šeštadienio diskotekos buvo mirtinai sumuštas 14-metis, o jo lavonas išmestas į upę. Paaiškėjo, kad vaiką mušė kompiuteriniame žaidime “Mortal Combat„ propaguojamais būdais.

2004-aisiais analogiškas atvejis užfiksuotas Jungtinėje Karalystėje – 14-metį nužudė itin žiauraus kompiuterinio žaidimo “Manhunt„ mėgėjas: jis, kaip ir žaidime, naudojosi plaktuku ir peiliu.

Šiemet žvėriškai nužudytas bene populiariausio kompiuterinio žaidimo “CS (Counter-Strike)„ gerbėjas. 17-metį, su kuriuo žaidė internetu, nužudė jo “partneris„, 14-metis rusas.