Kompiuteriu pamokose bent kartą per savaitę pasinaudoja 18 proc. Lietuvos mokytojų

Publikuota: 2005 m. lapkričio 28 d. pirmadienis

Prie kompiuterio
Prie kompiuterio

Lietuvoje atliktas informacinių technologijų (IT) vystymo mokyklose sociologinis tyrimas rodo, kad požiūris į IT taikymą švietimo įstaigose yra gan ribotas, o platesnis kompiuterių naudojimas paprastai baigiasi už informatikos kabineto durų slenksčio. Bendrovės „Microsoft“ užsakytame tyrime, kurį atliko Kauno technologijos universiteto mokslininkai, apklausta daugiau nei 1800 švietimo įstaigų atstovų iš visų Lietuvos regionų.

Tyrime iš viso dalyvavo 64 Lietuvos mokyklų atstovai: 1133 mokiniai, 528 pedagogai ir 142 mokyklų vadovai ar jų pavaduotojai. Taip pat apklausti 42 švietimo sistemoje dirbantys ekspertai – Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, savivaldybių bei apskričių administracijų pareigūnai, IT specialistai. Tyrime taikyta kiekybinė ir kokybinė apklausa bei statistinės medžiagos analizė.

Viena svarbiausių tyrimo išvadų – Lietuvos mokyklose besimokantiems vaikams ir jaunimui šiuo metu nėra užtikrinamos lygios galimybės naudotis informacinėmis technologijomis. Jų pasiskirstymas Lietuvos mokyklose netolygus, egzistuoja aiškūs skirtumai tarp kompiuterių, interneto ir kitų technologijų paplitimo skirtingo tipo gyvenvietėse – didžiuosiuose šalies miestuose, mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse. Pavyzdžiui, urbanizuotose teritorijose esančiose mokyklose nuo 40 iki 55 proc. (priklausomai nuo miesto dydžio) pedagogų turi prieigą prie interneto – tai yra dvigubai daugiau nei kaimiškose vietovėse, kur tokią galimybę turi tik apie 23 proc. mokytojų.

Galimybė naudotis IT taip pat priklauso nuo mokyklos tipo – gimnazijų mokytojams ir mokiniams užtikrinamos palankesnės sąlygos naudotis IT nei vidurinėse ar kito tipo mokyklose. Pavyzdžiui, vidutinis kompiuterių skaičius gimnazijose siekia 47 – tai yra virš trečdalio daugiau nei vidurinėse (29,8 kompiuteriai) ir 3,5 karto daugiau nei jaunimo mokyklose (13,2 kompiuteriai).

Vykstant sparčiai mokyklų kompiuterizacijai, vis didesne problema tampa ne kompiuterių ar kitos įrangos trūkumas, o išryškėjęs netolygus technologijų panaudojimas pačių mokyklų viduje. Apklausos rezultatai rodo, kad IT mokinių ugdymo procese reguliariai ir sistemingai taiko tik informatiką dėstantys mokytojai. Kitų disciplinų pedagogai tai daro kur kas rečiau. Ne informatikos dalyko pamokose bent kartą per savaitę kompiuteriu pasinaudoja 18 proc. mokytojų. 67 proc. tą daro ne dažniau nei kartą per mėnesį ar apskritai niekada.

„Šiandieninėje Lietuvos mokykloje susiformavo dvi skirtingos IT kultūros: viena – informatikos kabinete, kur daugeliu atvejų jau įrengti neblogi kompiuteriai, yra interneto ryšys, kita – likusioje mokyklos erdvėje, t.y. klasėse, bibliotekoje, laboratorijose. Pastarojoje informacinės technologijos dar nesuvokiamos kaip kasdieninė mokymo bei darbo priemonė“, - sako Kauno technologijos universiteto socialinių tyrimų laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Gediminas Merkys.

Pasak jo, tokiai padėčiai įtakos turi ne tik kompiuterinių žinių trūkumas tarp pedagogų, bet ir mokyklų infrastruktūra. Didžioji dalis – beveik 60 proc. – kompiuterių yra sutelkta informatikos klasėje, tad pedagogams sudėtinga jais reguliariai naudotis ar taikyti pamokų metu. Tuo tarpu kitų dalykų kabinetuose esančios kompiuterinės įrangos dalis nesiekia nė 10 proc. (2827 vnt.), dar mažiau jos yra mokytojams skirtose patalpose – 3,5 proc. (1146 vnt). G.Merkio teigimu, nedidelėse mokyklų administracijose kompiuterių paprastai yra daugiau nei jų bibliotekose.

Apklausoje dalyvavusių švietimo ekspertų – mokyklų atstovų, įvairių lygių politikų, specialistų – buvo paprašyta išvardinti svarbiausius pastarųjų metų mokyklų pasiekimus ir problemas, susijusias su IT. Pagrindiniu švietimo įstaigų laimėjimu paprastai nurodytas išaugęs mokyklų kompiuterizavimo lygis bei tinklo sukūrimas (interneto ryšys, intranetas) – juos išskyrė atitinkamai 95 ir 83 proc. apklaustųjų.

Tarp svarbiausių problemų, su kuriomis tenka susidurti diegiant informacines technologijas mokyklose, buvo minimos naujos legalios programinės įrangos trūkumas (68 proc.), lėšų stoka (63 proc.), nepakankamas kompiuterių skaičius (32 proc.). Kur kas mažiau respondentų kaip problemą įvardija kompiuterinio raštingumo ir kompetentingų IT specialistų trūkumą – 27 ir 24 proc.

Tyrimo metu taip pat teirautasi, kokių veiksmų turėtų imtis valstybės institucijos bei privatus verslas, kad prisidėtų prie IT taikymo švietimo įstaigose efektyvumo. Absoliuti dauguma – 80 proc. – atsakiusiųjų nurodė didesnių lėšų poreikį, trečdalis paminėjo, kad jos turėtų padėti mokykloms diegti legalias kompiuterių programas.

 


Šaltinis: „Integrity PR“
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas ketvirtas Lietuvos verslininkas pirmiausia laukia pokyčių švietimo sistemoje

Nuo realių darbo rinkos poreikių atitrūkusi Lietuvos švietimo sistema tampa kliūtimi kuriant geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tuo įsitikinęs kas ketvirtas šalies verslininkas, įžvelgiantis švietimo sistemos reformų būtinybę. skaityti »

Kaip pasikeitusi darbo rinka diktuoja technologijų madas?

Prognozuojama, kad iki 2020–ųjų 40 proc. pasaulio gyventojų dirbs patys sau – vyraus laisvai samdomo darbo rinka. skaityti »

Kam reikalinga 360 laipsnių vaizdo kamera?

Dažniausiai apie 360 laipsnių vaizdo kamerą pagalvoja atostogas planuojantys žmonės, mėgstantys fiksuoti akimirkas kalnuose, ekskursijose po miestą ir t.t. skaityti »

Keturi būdai, kaip apsaugoti išmaniuosius vasaros karščių metu

Temperatūrai lauke stipriai šovus į viršų, lietuviai turėtų saugotis ne tik patys, bet ir pagalvoti apie savo išmaniuosius įrenginius. skaityti »

Kur Lietuvoje rastume daugiausiai televizoriaus pultelių?

Kas svarbiausia, renkantis naują televizorių, kokie dalykai, susiję su šiais prietaisais, labiausiai erzina skirtingų miestų gyventojus ir kuriame šalies krašte galima rasti daugiausiai televizoriaus pultelių? skaityti »

ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas vartotojams suteiks daugiau teisių, įmonėms – pareigų

Dėl technologinių pasiekimų pasaulyje sukurtų, apdorotų ir dalijamų duomenų kiekis pastaraisiais metais pasiekė nenumatytas proporcijas. skaityti »

Robotizacija kurs naujas darbo vietas

Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas. Taip tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. skaityti »

Svarbiausios televizorių savybės žaidimų mėgėjams

Pastaraisiais metais žaidimų rinkai skirtos konsolės smarkiai patobulėjo – naujausi įrenginiai palaiko ir 4K grafiką, ir aukštą dinaminį diapazoną. skaityti »

„Microsoft“ technologija leis valdyti išmanųjį be rankų

„Microsoft Research“ sukūrė technologiją „GlassHands“, kuri leidžia valdyti mobilųjį įrenginį rankų judesiais ore ar ant bet kokio norimo paviršiaus. skaityti »

Nuo šiol kompiuteriui krauti nebereikės laidų

Belaidis krovimas tampa viena naujausių technologijų, kurias siūlo mobiliųjų telefonų ir planšečių gamintojai. skaityti »