Kompiuterius vogti tampa sunkiau

Publikuota: 2003 m. birželio 2 d. pirmadienis
ThinkVision L200p Monitor
Dvi kompanijos - „Phoenix Technologies" ir „Softex" sukūrė „TheftGuard" - sprendimą, skirtą kovai su kompiuterių vagimis. Šis sprendimas susideda iš dviejų dalių - programinės įrangos, įdiegtos kompiuterio BIOS (bazinėje įvedimo/išvedimo sistemoje) ir dirbančios nepriklausomai nuo kompiuterio operacinės sistemos bei specialaus „TheftGuard" tinklalapio. Kai kompiuteris prisijungia prie interneto, jis bando susisiekti su minėtu tinklalapiu ir „sužinoti", ar kompiuteris nepavogtas. Dingus kompiuteriui, vagystės auka užregistruoja savo kompiuterį „TheftGuard" tinklalapyje ir kai tik pavogtas kompiuteris prisijungia prie interneto, galima sužinoti jo IP adresą, interneto paslaugų teikėją ir perduoti informaciją policijai. Taip pat galima imtis ir kitų apsaugos priemonių - sutrikdyti kompiuterio darbą, ištrinti duomenis ir panašiai. Kitos kompanijos taip pat yra sukūrusios panašias interneto ryšiu pagrįstas apsaugos technologijas, tačiau „TheftGuard" sprendimas pranašesnis ir veikia netgi pakeitus kompiuterio kietąjį diską. Žinoma, galima pakeisti kompiuterio BIOS, tačiau tai yra per sudėtinga vidutinės kvalifikacijos vagišiui. Aparatiniu lygiu saugumo sprendimus siūlo ir „Hewlett-Packard" kompanija. Nauji stalo kompiuteriai „HP Compaq d530" gali būti įsigyjami su „HP ProtectTools Embedded Security" mikroschema, kuri apsaugo duomenis ir kontroliuoja naudojimąsi tinklu. Kartu su „Infineon Technologies" sukurta mikroschema yra išplečiamos standartinės „Microsoft" operacinių sistemų saugumo galimybes. „HP ProtectTools" sudaro sąlygas saugiam katalogų ir failų užšifravimui aparatiniame kompiuterio lygyje sugeneruojant ir saugant užšifravimo raktus (slaptažodžius). Kompiuterio naudotojai gali bylas ir katalogus saugoti užšifruotame kietajame diske, taip pat saugiai siusti elektroninius laiškus.
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »