Elektroninio laiško siuntėjo adreso patvirtinimo technologijos, tokios kaip SPF ir „Sender ID“, nėra veiksmingi metodai kovoje su elektroninėmis šiukšlėmis. Tokią išvadą eilinį kartą patvirtino bendrovė „CipherTrust“, išanalizavusi šių metų gegužės – liepos mėnesių kovos su elektroninio pašto šiukšlėmis statistiką. Be to, „CipherTrust“ duomenimis, naująsias technologijas patys šiukšlintojai įsisavino greičiau nei kiti vartotojai. Per analizuotą gegužės – liepos laikotarpį, apie 5% patikrintų laiškų būdavo atsiunčiami iš serverių, kuriuose būdavo įdiegta viena iš šių technologijų, ir tarp jų elektroninio pašto šiukšlių buvo daugiau nei normalių laiškų.

Technologijos SPF ir „Sender ID“ (pastaroji buvo sukurta sujungus SPF su panašia „Microsoft Caller ID“ technologija) skirtos kovai su atgalinių pašto adresų padirbinėjimu. Šiukšlintojai dažnai naudojasi netikrais atgaliniais adresais, norėdami nuslėpti tikrąjį platinimo šaltinį. Minėtos technologijos tikrindavo ar sutampa realus pašto serverio IP adresas su IP adresu, nurodytu DNS serveryje. Jeigu šie du adresai nesutampa, laiškas atmetamas.

Tačiau niekas netrukdo šiukšlintojams, naudojantiems nuosavus pašto serverius, įdiegti juose SPF arba „SenderID“ technologijas. Tokiais atvejais negalima pateikti netikro atgalinio adreso ir padidėja rizika patekti į „juoduosius sąrašus“, tačiau pačiam šiukšlių siuntinėjimui niekas netrukdo. Taigi, šios technologijos gali būti tik vienu iš galimų sprendimų, tačiau ne pagrindiniu rodikliu, kad gaunamas elektroninis laiškas yra vadinamasis „spamas“.

Be to, vienas iš SPF technologijos kūrėjų Batas Von (But Wong) teigia, kad ši technologija niekada ir nebuvo tikrasis kovos metodas prieš pašto šiukšles. Jo teigimu SPF skirta neleisti padirbti atgalinių adresų. Taip pat nėra nieko baisaus, kad patys šiukšlintojai naudojasi šiomis technologijomis. Priešingai, kuo labiau paplis SPF ir „SenderID“ naudojimas, tuo lengviau bus sudaryti šiukšlintojų sąrašus ir blokuoti jų siunčiamus laiškus.