Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pradėta kurti vieninga geografinės informacijos sistema.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pradėta kurti vieninga geografinės informacijos sistema. Internetinėmis priemonėmis bus galima gauti susistemintos informacijos apie geografinę vietovę, kuri bus naudinga verslo poreikiams ir kasdieniniame gyvenime. Taip pat ši sistema padidins viešojo sektoriaus efektyvumą aplinkosaugos, žemėtvarkos, planavimo, statybų, civilinės saugos ir kitose srityse. Manoma, kad nebeliks problemų, kurios dabar kyla norint pasinaudoti skirtingose institucijose esančiais duomenimis.
ES direktyva
Kurti erdvinės informacijos infrastruktūrą paskatino ES priimta direktyva. Ją įgyvendinus, vienoje vietoje bus kaupiami visi erdviniai duomenys, apibūdinantys konkrečią vietovę: adresai, keliai, vandens telkiniai, administracinės ribos, meteorologiniai duomenys ir pan. Sukurtos techninės priemonės leis lengviau naudotis sukauptais duomenimis.
Gegužės 15 dieną vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje „Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūra“ projektui pristatyti, Europos Komisijos atstovas Hansas Duformontas (Hans Duformont) sakė, kad šiandien Europoje būtina panaikinti kliūtis prie duomenų prieigos, kurios atsiranda dėl technologinių, teisinių ar kainodarinių priežasčių. „Kartais reikia pasinaudoti geografiniais duomenimis iš skirtingų šalių, nes gamta nepaiso sienų. Direktyvos principas – eiti iš apačios į viršų, t. y. įvertinti šalies poreikius nacionaliniu mastu, o po to perkelti į Europos duomenų bazę. Siekiama įtraukti kuo daugiau informacijos kūrėjų, institucijų, kurios dirba su geografiniais duomenimis, juos suvienyti, kad reikiamą informaciją lengvai pasiektų bet kuri šalis,“ – pasakojo H. Duformont.
Visos ES šalys savo valstybinius geografinius duomenis rengs sutarto formato, tos pačios formos ir turinio, kad jas būtų galima integruoti į ES duomenų bazę. Projektas truks iki 2008 m. vidurio. Jį įgyvendinus bus sukurtas interneto portalas, kuriuo nadodamiesi vartotojai galės analizuoti įvairius geografinius duomenis, juos derinti ar integruoti į savo informacines sistemas.
Vieninga sistema
Erdvinės informacijos infrastruktūra padės sukurti sąsajas su valstybiniais kadastrais, registrais ir kitais duomenų rinkiniais. Lietuvoje yra 110 registrų, 6 kadastrai, taip pat daug žinybinių duomenų bazių, kuriose kaupiami tam tikrais ryšiais susiję, bet techniškai sunkiai palyginami duomenys.
Pasak Kadastrų ir geodezijos departamento direktoriaus Sauliaus Urbano, „lietuviškame portale bus tik nacionalinio lygmens duomenys“.
Infrastruktūros nauda
Sukūrus erdvinės informacijos infrastruktūrą, informacija bus valdoma efektyviau, o skirtingų institucijų pateikiamus erdvinius duomenis bus patogiau suderinti tarpusavyje. Taip pat supaprastės duomenų įsigijimo ir licencijavimo sąlygos.
Verslui atsiras daugiau galimybių į bendrą informacinę sistemą įtraukti duomenis apie konkrečioje vietovėje esančius restoranus, viešbučius, degalines, kitus objektus bei teikti rinkai įvairių pridėtinės vertės produktų.
Viešasis sektorius, pasinaudodamas kitų institucijų ir tarnybų kaupiamais duomenimis, galės efektyviau vykdyti viešojo administravimo funkcijas ir teikti paslaugas piliečiams.
Lengviau prieiti prie valstybės institucijose esančių duomenų galės ir visuomenė: žmonėms bus prieinama visa informacija, išskyrus tuos atvejus, kai ji gali pakenkti valstybės ar visuomenės interesams.
Informaciją planuojama pateikti nemokamai, tačiau už papildomas paslaugas gali tekti mokėti.