Jeigu Lietuvoje, Švedijoje ir Suomijoje sutikto žmogaus paklaustumėte, kam jis naudoja išmanųjį telefoną, labiausiai tikėtina, kad lietuvis atsakytų, jog telefone skaito el. paštą, švedas – bendrauja soc. tinkluose arba žaidžia, o suomis – tikrina savo dienotvarkę ir klausosi muzikos tuo pačiu metu. Tai paaiškėjo apibendrinus „TeliaSonera“ keliose šalyse atlikto „Trends“ tyrimo rezultatus.

Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, naudingas ir praktiškas paslaugas, tokias kaip tvarkaraščiai, kalendoriai, el. paštas, savo išmaniuosiuose telefonuose dažniausiai naudoja 54–56 proc., o pramogas – 18–27 proc. „Trends“ programėle apklaustų išmaniųjų telefonų vartotojų.

Tuo metu Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje ši statistika yra atvirkštinė. Šiose šalyse daugiau išmaniųjų telefonų naudotojų pirmenybę atiduoda socialiniams tinklams, muzikai, vaizdo įrašams ir kitokioms pramogoms – jas dažniausiai renkasi 48–53 proc. tyrimo dalyvių, o dalykiškas ir praktiškas paslaugas – 27–29 proc. Suomijoje pramogas ar praktiškas paslaugas dažniausiai renkasi beveik po lygiai pasisakiusių vartotojų – 43–45 proc.

Lietuvoje pramogoms išmanųjį telefoną dažniausiai naudoja paaugliai iki 17 metų. 18–24 metų vartotojai pramogoms ir naudingoms mobiliosioms paslaugoms skiria panašiai dėmesio – 43,8 proc. jų nurodė, kad daugiausia telefoną naudoja pramogoms, 40,1 proc. – naudingoms paslaugoms. Didėjant amžiui, atotrūkis tarp pramoginių ir naudingų paslaugų naudojimo auga pastarųjų naudai.

Į tyrimo klausimus birželio–spalio mėnesiais atsakė 1 026 Lietuvos išmaniųjų telefonų turėtojai.