Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Publikuota: 2017 m. spalio 27 d. penktadienis

Bandymai gabenti kontrabandą, pristatyti siuntinius į kalėjimų teritorijas, informacijos apie  privačius asmenis rinkimas – tai jau tapo kasdienybe su dronų pažeidimais susiduriantiems pareigūnams. Augant dronų panaudojimo galimybėms ir mastui, jų saugumo klausimas tampa vis aktualesnis. Ieškoti sprendimų imasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institutas, pirmieji Lietuvoje inicijuojantys kompleksinius  šios srities tyrimus.

Pasak instituto dekano dr. Justo Nugaro, universitete formuojasi jungtinis tyrimų blokas, kuris dirbs keliomis kryptimis.

„Pirmiausia, pasitelkus radiolokaciją, akustikos mokslus ir vaizdų atpažinimo technologijas bus kuriama sistema, leidžianti aptikti droną oro erdvėje. Kitas žingsnis – drono skrydžio trajektorijos prognozavimas. Jei paaiškėtų, kad aparatas gali įskristi į draudžiamą teritoriją, sistema taikytų kibernetinės atakos principus: perimtų drono valdymą, ieškotų jo siuntėjo ir bandydama nustatyti nusileidimo vietą, užkardytų pažeidėją. Paskutinis etapas atliekamų tyrimų grandyje – perimto drono neutralizavimas”,– darbo etapus pristatė instituto vadovas.

Į sistemos kūrimo tyrimus įsitraukė skirtingų mokslo sričių atstovai – VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto mokslininkams talkina kolegos iš geodezijos instituto, elektronikos ir fundamentinių mokslų fakultetų. Laikui bėgant, turėtų prisijungti ir transporto inžinerijos fakultetas, kuriam teks spręsti panašius klausimus, kai į kelius išriedės bepilotės transporto priemonės. Pasitelkiami ir išoriniai partneriai, bendradarbiaujama su Civilinės aviacijos administracija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kuriems universiteto specialistai jau dabar padeda iššifruoti perimtų dronų juodąsias dėžes, nustatyti jų siuntėjus.

Universiteto atstovo teigimu, kuriama sistema pasitarnautų ne tik valstybės pareigūnams. „Lietuvoje taip pat turime atvejų, kai dronais įžūliai braunamasi į žinomų asmenų privačią teritoriją, sekamas jų asmeninis gyvenimas. Tokia sistema galėtų blokuoti signalą ir neleisti dronui kirsti privačios erdvės. Gal kiek mažiau kalbame apie verslo duomenų rinkimą, tačiau užsienyje plačiai aptariamas įvykis, kai prie pastato priskridęs dronas prisijungė prie belaidžio interneto ir nukopijavo visus į tinkle veikiantį spausdintuvą siunčiamus dokumentus“, – pasakoja dr. J. Nugaras, neabejojantis, kad dronų pažeidimų ateityje tik daugės, plintant jų prieinamumui ir panaudojimui. 

Visgi, apie sistemos komercializavimą kalbėti dar anksti. „Esame pradiniame tyrimų etape, be to, tokios sistemos yra naujovė visame pasaulyje ir tik pradeda atsirasti. Dažniausiai jos naudojamos karo pramonėje ir civilinėms reikmėms yra neprieinamos. Tad turime visas galimybes būti šios srities pionieriais ir jei kuriamos technologijos išvirstų į prototipus, be abejo, galvotume apie jų komercializavimą ir platesnį pritaikymą“, – ateities perspektyvas atskleidė instituto vadovas. Tyrimai šiuo metu vykdomi VGTU iniciatyva, kaip universiteto mokslinės veiklos dalis, taip pat rengiamos paraiškos jų finansavimui gauti.

Tarptautinės tyrimų  bedrovės „Gartner“ duomenimis, 2017 m. bus pagaminta beveik 3 mln. dronų, maždaug 40 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Vidutiniškai trečdaliu kasmet auga ir šios rinkos pelnas, 2017 m. prognozuojama sieksiantis daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių.

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. Pagal šiuo metu Lietuvos  Civilinės aviacijos administracijos patvirtintas taisykles, dronų naudotojai turi užtikrinti, kad skraidymo aparatas išlaikys minimalų atstumą nuo pašalinių žmonių ir statinių (dažniausiai 50 m), neskris už matomumo ribų arba toliau nei tam tikras atstumas nuo valdytojo fizinės buvimo vietos (dažniausiai 500 m, Lietuvoje – 1 000 m) ir nekils aukščiau nei nustatyta riba (dažniausiai 152 m, Lietuvoje – 120 m). Išskyrus tam tikras išlygas, draudžiama skristi valdomoje oro erdvėje, be išimčių draudžiama naudotis dronais masinių renginių metu virš žmonių minios. Taip pat negalima skristi draudžiamose zonose, nustatytose savivaldybės ir Kariuomenės vado.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Kas ketvirtas Lietuvos verslininkas pirmiausia laukia pokyčių švietimo sistemoje

Nuo realių darbo rinkos poreikių atitrūkusi Lietuvos švietimo sistema tampa kliūtimi kuriant geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tuo įsitikinęs kas ketvirtas šalies verslininkas, įžvelgiantis švietimo sistemos reformų būtinybę. skaityti »

Kaip pasikeitusi darbo rinka diktuoja technologijų madas?

Prognozuojama, kad iki 2020–ųjų 40 proc. pasaulio gyventojų dirbs patys sau – vyraus laisvai samdomo darbo rinka. skaityti »

Kam reikalinga 360 laipsnių vaizdo kamera?

Dažniausiai apie 360 laipsnių vaizdo kamerą pagalvoja atostogas planuojantys žmonės, mėgstantys fiksuoti akimirkas kalnuose, ekskursijose po miestą ir t.t. skaityti »

Keturi būdai, kaip apsaugoti išmaniuosius vasaros karščių metu

Temperatūrai lauke stipriai šovus į viršų, lietuviai turėtų saugotis ne tik patys, bet ir pagalvoti apie savo išmaniuosius įrenginius. skaityti »

Kur Lietuvoje rastume daugiausiai televizoriaus pultelių?

Kas svarbiausia, renkantis naują televizorių, kokie dalykai, susiję su šiais prietaisais, labiausiai erzina skirtingų miestų gyventojus ir kuriame šalies krašte galima rasti daugiausiai televizoriaus pultelių? skaityti »

ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas vartotojams suteiks daugiau teisių, įmonėms – pareigų

Dėl technologinių pasiekimų pasaulyje sukurtų, apdorotų ir dalijamų duomenų kiekis pastaraisiais metais pasiekė nenumatytas proporcijas. skaityti »

Robotizacija kurs naujas darbo vietas

Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas. Taip tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. skaityti »

Svarbiausios televizorių savybės žaidimų mėgėjams

Pastaraisiais metais žaidimų rinkai skirtos konsolės smarkiai patobulėjo – naujausi įrenginiai palaiko ir 4K grafiką, ir aukštą dinaminį diapazoną. skaityti »

„Microsoft“ technologija leis valdyti išmanųjį be rankų

„Microsoft Research“ sukūrė technologiją „GlassHands“, kuri leidžia valdyti mobilųjį įrenginį rankų judesiais ore ar ant bet kokio norimo paviršiaus. skaityti »

Nuo šiol kompiuteriui krauti nebereikės laidų

Belaidis krovimas tampa viena naujausių technologijų, kurias siūlo mobiliųjų telefonų ir planšečių gamintojai. skaityti »