Lietuvos įmonės investuoja į inovacijas

Publikuota: 2017 m. gegužės 10 d. trečiadienis

Per pastaruosius trejus metus inovacijas Lietuvoje diegė daugiau nei pusė, t.y. 53 proc. įmonių.  Dažniausiai jos buvo diegiamos didesnėse įmonėse bei gamybos, pramonės ir technologijų srityse. Apie 49 proc. įmonių planuoja ir toliau diegti inovacijas ateityje. Per ateinančius trejus metus investicijos į inovacijas numatomai augs, daugės investuojančių daugiau nei 10 000 eurų.  

Apie Sumanios specializacijos strategiją, pagal kurią Lietuva skiria investicijas moksliniams tyrimas ir inovacijoms, žino 13 proc. įmonių Lietuvoje, tačiau savo veiklą į Sumanios specializacijos prioritetines kryptis kol kas orientuoja tik 5 proc. įmonių.  Tokią situaciją atskleidė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) inicijuotas reprezentatyvus tyrimas apie įmonių inovacinę veiklą.

„Iš vienos pusės tyrimo rezultatai džiugina dėl pozityvių tendencijų, nes įmonės planuoja investuoti vis didesnes sumas į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, jaučia nuolatinį spaudimą rinkoje tobulėti, kurti bei diegti naujoves.  Kita vertus, verslui būtina aktyviau domėtis galimybėmis gauti finansavimą iš valstybės ir orientuoti savo veiklą pagal Sumanios  specializacijos strategiją.  Tai akivaizdus signalas, kad kol kas apie tai nepakankamai kalbama viešojoje erdvėje ir reikia įmonėms aiškinti apie Sumanios specializacijos strategijos prioritetines kryptis“, – komentavo Kęstutis Šetkus, MITA direktorius.

Įveikti barjerus inovacijoms diegti padės orientacija į Sumanią specializaciją

Su barjerais kuriant ir įgyvendinant inovacijas susiduria net 49 proc. įmonių Lietuvoje. Dažniausiai tai išorinio ar vidinio finansavimo trūkumas (62 proc.), talentingų darbuotojų trūkumas (40 proc.), veiksniai susiję su politine/ekonomine situacija Lietuvoje (38 proc.).

Siekiantiems gauti ES investicijų, projekto atitikimas vienai iš šešių patvirtintų Sumanios specializacijos prioritetinių krypčių šiuo metu yra būtinas kriterijus, jeigu norima gauti finansavimą mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų  (MTEPI) veiklai vykdyti.

„Verslui įveikti barjerus inovacijoms kurti ir diegti padės aktyvi išorinių finansavimo šaltinių paieška ir orientaciją į Sumanią specializaciją. Raginčiau pasinaudoti ES investicijomis, nes mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos yra rizikingos ir brangios įmonei vystyti vien tik savo pajėgomis“,  – teigia K. Šetkus.

Inovacijų kūrimo motyvacija: rinkos spaudimas, naujos idėjos ir galimybių paieška

MITA inicijuotas tyrimas atskleidė keletą priežasčių, kurios lemia inovacijų kūrimo motyvaciją įmonėje. Dažniausiai inovacijos vystomos dėl jaučiamo rinkoje spaudimo tobulėti (57 proc.), jos gimsta pačiose įmonėse spontaniškai (31 proc.), inovacijų sprendimų ieškoma, kai atsiranda nauji įstatyminiai, reguliaciniai reikalavimai (27 proc.), idėjos vystomos atsiradus galimybei dalyvauti inovacijų ir MTEP skatinimo priemonėse (26 proc.).

Per pastaruosius tris metus įmonės daugiausiai diegė technologines (49 proc.), paslaugų (38 proc.), produkto (33 proc.), klientų/vartotojų aptarnavimo (31 proc.), sistemų ir procesų (29 proc.) inovacijas.  Ne itin populiarios Lietuvoje yra tiekimo grandinės ir logistikos (17 proc.) bei verslo modelio inovacijos (16 proc.). Daugiausiai įdiegtų inovacijų yra susijusių su informacinėmis technologijomis ar programinės įrangos atnaujinimu (26 proc.), naujų paslaugų ar produktų kūrimu (23 proc.), įrangos ir aparatūros atnaujinimu (23 proc.). Planuojama, kad ateityje išliks panašios tendencijos.

Investicijas į inovacijas planuoja ir regionai

Tyrimas atskleidė, kad trečdalis inovacijas diegusių įmonių investavo iki 5 tūkst. eurų, dar 36 proc. nuo 5 iki 50 tūkst. eurų, o 16 proc. daugiau nei 50 tūkst. eurų. Per ateinančius trejus metus investicijos į inovacijas numatomai augs, daugės investuojančių didesnes nei 10 tūkst. eurų sumas.

Planuojamos inovacijos ne tik didžiausiuose Vilniaus (58 proc.) ir Kauno (54 proc.) regionuose. Aktyviai diegti inovacijas planuoja ir įmonės Tauragės (58 proc.), Klaipėdos (46 proc.), Šiaulių (45 proc.), Panevėžio (45 proc.), Marijampolės (38 proc.), Utenos (36 proc.) apskrityse.

„Tyrimo rezultatai rodo augantį investicijų poreikį inovacinei veiklai vykdyti regionuose. Įmonėms regionuose yra aktualūs nedidelės apimties mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, kurie galėtų būti kaip pirmas žingsnis link intensyvesnio bendradarbiavimo su mokslo įstaigomis bei prisidėti prie regionų ekonominės plėtros. Valstybė turėtų skirti didesnį dėmesį regiono verslams ir jų inovatyvumui skatinti“, – teigė MITA direktorius K.Šetkus.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »