„Linux“ prieš „Windows“

Publikuota: 2003 m. rugpjūčio 13 d. trečiadienis
„Microsoft“ gresia baudos Kompanija „Microsoft“ už antimonopolinių įstatymų pažeidimą gali gauti baudą, kurios dydis – dešimt procentų jos metinio pardavimo visame pasaulyje. Toks yra preliminarus teismo sprendimas Europos Komisijos byloje prieš „Microsoft“. Europos Komisija teigia, kad „Microsoft“ ir toliau piktnaudžiauja monopoline padėtimi programinės įrangos rinkoje – šis kaltinimas mestas dar 1998 m., o padėčiai atidžiai ištirti prireikė net penkerių metų. Komisija išsiuntė kompanijai „Microsoft“ atitinkamus dokumentus, kuriuose ši kaltinama tolesniu įtakos serverių OS ir multimedijos grotuvų rinkose stiprinimu. Europos komisijos pareiškime nurodytos priemonės išlaisvinti rinkai nuo „Microsoft“ programinių produktų. Komisijos atstovo Tilmano teigimu, atlikti rimti tyrimai, kurių tikslas buvo įrodyti minėtus teiginius. Jo nuomone, Europos Komisijos keliami kaltinimai tokio rimtumo, kad „Microsoft“ negalės jų ignoruoti ir privalės įvykdyti reikalavimus. Tiksli baudos suma bus nustatyta keletą savaičių prieš galutinį teismo sprendimą, kuris bus paskelbtas artimiausiais mėnesiais. „Microsoft“ 2003 finansinių metų pelnas buvo apie 32 milijardus dolerių. „Linux“ patogumu beveik nenusileidžia „Windows“ Išmokti dirbti operacine sistema „Linux“ paprastam vartotojui tik truputėlį sunkiau negu „Windows XP“. Tokią išvadą padarė vokiečių kompanija „Relevantive“, kurios specializacija – vartojimo patogumo testai.
„Linux“ simbolis – pingvinas
„Linux“ simbolis
Tyrimai, kuriuose buvo naudojamos operacinės sistemos „SuSe Linux 8.2 Professional“ su grafine terpe „KDE 3.1.2“ ir „Windows XP“, parodė, kad vartotojai pripranta prie „Linux“ beveik taip pat greitai kaip prie „Windows“, o kartais net ir greičiau. Tokie testai gali pakeisti mitą, kad „Linux“ paprastam vartotojui – techniškai per sudėtinga sistema. Šis mitas trukdo atviro kodo sistemai patekti į valstybines įstaigas ir stambias organizacijas. Tyrimui pasirinkti dalyviai nebuvo pažįstami nei su „Linux“, nei su „Windows XP“ sistemomis, nors galėjo mokėti naudotis ankstesnėmis „Windows“ versijomis. „Relevantive“ tyrimas parodė, kad nors daugeliui užduočių atlikti „Linux“ sistemoje vartotojams prireikė ilgesnio laiko, skirtumas nuo „Windows“ yra nedidelis. „Užduočių atlikimas „Linux“ grafinėje terpėje nedaro pastebimos įtakos darbiniam našumui“, — teigiama „Relevantive“ ataskaitoje. O kai kurias užduotis „Linux“ terpėje vartotojai atliko net greičiau nei „Windows“, — pavyzdžiui, išmoko naudotis žaidimais, įrašyti kompaktinius diskus, dirbti su elektroniniu paštu. Kad „Linux“ pavykdavo greičiau įrašyti CD, „Relevantive“ aiškina taip: esą vartotojai nežinojo, kad „Windows Explorer“ turi integruotą CD įrašymo funkciją. Taigi „Linux“ padarė vartotojams gerą įspūdį: 87 proc. teste dalyvavusių vartotojų sakė, kad buvo patenkinti darbu su „Linux“. „Windows XP“ patogumu buvo patenkinti 90 proc. vartotojų. 80 proc. „Linux“ ir 85 proc. „Windows XP“ testuotojų teigė galį išmokti dirbti naująja sistema ne blogiau nei ankstesnėmis „Windows“ versijomis. Didesnei daliai vartotojų, padirbėjusių su „Linux“, ši sistema ėmė patikti labiau: 61 proc. teigė, kad jų nuomonė apie „Linux“ pasitaisė. Tarp „Windows XP“ testuotojų tokių atsirado 55 proc. Testo dalyvių netenkino senoka „Linux“ problema — grafinės vartotojo sąsajos dizainas. Dizainą geru pavadino 83 proc. „Linux“ testuotojų, o „Windows XP“ sąsajos dizainas patiko visiems iki vieno. Iš testų paaiškėjo ir keletas kitų „Linux“ ypatybių, trukdančių patogiam darbui. Vartotojams, nors ir turintiems patogią failų tvarkyklę „Konqueror“, buvo sunkoka susigaudyti „Linux“ failų sistemoje, o „OpenOffice“ tekstų redaktorius irgi pasirodė per sudėtingas naudoti. Daugumai vartotojų buvo sunkoka atlikti operacijas su objektais ant KDE darbastalio, keisti KDE meniu poziciją ir pan. Pavyzdžiui, didžioji dalis vartotojų taip ir liko neįsitikinę, ar „Linux“ katalogai yra tas pats, kas „Windows“ segtuvai. Skaitykite „Infoteką“ internete www.infoteka.lt
Šaltinis: „Infoteka“, „Compulenta“, ZDNN
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »