Maiklas Džeksonas gina skaitmeninę muziką

Publikuota: 2003 m. liepos 29 d. antradienis
Michael Jackson
Pop muzikos žvaigždė Maiklas Džeksonas atvirai pasisakė prieš ketinamus išleisti naujus įstatymus, pagal kuriuos autorine teise apsaugoto turinio parsisiuntimas bus laikomas sunkiu federaliniu nusikaltimu. Įstatymo projektas, pavadintas „2003 metų autorių, vartotojų bei kompiuterių savininkų apsaugos aktas“ („Authors, Consumer and Computer Owners Protection and Security Act of 2003“, ACCOPS), yra nagrinėjamas JAV Atstovų Rūmuose. Jį svarstyti pasiūlė respublikonų partijos atstovai kongresmenai Johnas Conyersas Jr. bei Howardas Bermanas. Pritarimas šiam įstatymo projektui padarytų autorine teise apsaugoto turinio parsisiuntimus iš interneto nusikaltimu, už kurį būtų baudžiama realia laisvės atėmimo bausme. Reikia ieškoti balanso Maiklas Džeksonas yra kategoriškai nusiteikęs dėl akto. „Aš netekau žado po to, kai sužinojau apie ketinimą muzikos gerbėjus už muzikos parsisiuntimą sodinti į kalėjimą“, – teigia dainininkas. „Neteisėtai parsisiųsti muziką yra blogai, tačiau kalėjimas negali būti sprendimas“. Džeksonas kreipiasi į menininkus, muzikos industriją bei vartotojus ieškoti sprendimo kartu. „Čia, Amerikoje, mes turėtume ieškoti kitokių šios problemos sprendimo būdų, o ne kurti tokius baudžiamuosius įstatymus“, – teigia Džeksonas. „Toks sprendimo paieškos būdas galėtų būti naujos technologijos, pvz., naujoji „Apple“ „ITtunes Music Store“. Tokiu būdu naujovės ir toliau išliktų skiriamasis Amerikos ženklas“. Džeksono pasibjaurėjimas dėl parsisiuntusiųjų internetu muziką baudimo yra visiškai priešingas ankstesniems žinomų muzikos industrijos atstovų komentarams. Garsiosios roko grupės „Metallica“ nariai pradėjo kampaniją prieš vartotojų failų mainų tinklą „Napster“ ir netgi liudijo Kongrese prieš parsisiunčiamą muziką. Beje, panašios nuomonės apie nelegalius muzikos parsisiuntimus laikosi ir dainininkė Maddona. Atsiranda ir legalių puslapių
Kompaktiniai diskai
Skaitmeninės muzikos parsisiuntimai plinta padedant įvairioms kompanijoms, pvz., „Amazon.com“ ar „Buy.com“, kurios paleidžia arba ruošiasi paleisti skaitmeninės muzikos parsisiuntimo paslaugas. Šiuo metu atsiranda ir legalios muzikos pirkimo sistema. Tačiau nepaisant „Apple ITtunes Music Store“ sėkmės, rinka vis dar yra ankstyvojoje stadijoje. „Billboard“ šią savaitę išleido savo pirmąjį skaitmeninės muzikos parsisiuntimų „top“ sąrašą. Pirmąją vietą užėmusios dainos buvo parsisiųsta vos 1500 kopijų, o dešimtą vietą užėmusi daina buvo parsisiųsta 500 kartų. Tai parodo, jog skaitmeninės muzikos pirkėjai įsigyja platų muzikos spektrą, kurio greičiausiai nebūtų galima gauti jokio kitoje, nors ir daug didesnėje tradicinėje muzikos prekių parduotuvėje. Tokie legalūs skaitmeninės muzikos pardavimo tinklapiai veikia ir Europoje. Mūsų žurnale jau rašyta apie Ispanijoje įkurtą „Puretunes.com“ tinklapį, kuriame galima legaliai įsigyti muzikos įrašų. „Muzikos įrašų firmoms bei muzikos mažmenininkams yra privalu iš tikrųjų įsiklausyti į muzikos pirkėjų norus, tam, kad būtų galima aprūpinti juos tokio muzikos produkto tipu, už kurį jie ketina mokėti“, – teigiama neseniai atliktame „NPD Group“ tyrime. Kalbėdamas apie savo nepasitenkinimą ACCOPS aktu, Džeksonas remiasi pirkėjais. Jis teigia: „Būtent nuo gerbėjų priklauso muzikos verslo sėkmė; aš norėčiau, kad tai nebūtų pamiršta“. Apie „ITunes Music Store“ „Apple“ prieš keletą mėnesių sukurta „ITunes Music Store“ yra apie 200 tūkstančių dainų turinti interneto parduotuvė, nereikalaujanti jokio abonentinio mokesčio. Viskas, ką reikia turėti – tai „Mac“ sistema su „ITunes 4“ programine įranga. Nemokamai galima klausytis bet kokios dainos pirmąsias 30 sekundžių. Viena daina čia kainuoja 1 JAV dolerį. O kai kuriuos albumus galima įsigyti vos už 10 JAV dolerių. Tai būtų pigiau, nei įsigyti albumą tokioje interneto parduotuvėje, kaip „Amazon.com“. Apsilankykite multimedijos failų archyve „MediaSearch.lt“ >>>
Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »