Informacinių technologijų rinkos ekspertų vertinimais, pernai Lietuvoje parduota apie 150 tūkstančių kompiuterių — maždaug 25 procentais daugiau nei 2002 metais. Spėjama, kad dauguma kompiuterių atsidūrė įmonėse ir organizacijose, o namų ūkių apsirūpinimas kompiuterine technika didėjo labai nedaug.

Vis dėlto beveik visos kompiuterius gaminančios bendrovės džiaugėsi didėjančiu pardavimu namų vartotojui. Statistikos departamento atlikto namų ūkių tyrimo duomenimis, 2003 metų trečiąjį ketvirtį kompiuterį namie turėjo tik 20 procentų namų ūkių. Nuo pirmojo 2003 metų ketvirčio šis rodiklis ūgtelėjo tik vienu procentu. Tiesa, 1996 metais kompiuterį namie turėjo tik vienas namų ūkis iš šimto.

Tyrimas parodė, kad namų ūkių apsirūpinimas kompiuteriais ir interneto naudojimas namie tiesiogiai priklauso nuo namų ūkio pajamų. Tarp namų ūkių, kurių pajamos nesiekia 400 litų per mėnesį, kompiuterius turi tik 3,9 procento, o internetu naudojasi vos 0,6 procento namų ūkių. Tarp gaunančiųjų 400-600 litų šie rodikliai yra 7,1 ir 1,4 procento, o tarp gaunančiųjų 600-1000 litų — 19,1 ir 4,4 procento. Turtingiausi namų ūkiai, kurių mėnesio pajamos viršija 1000 litų, yra ir labiausiai kompiuterizuoti — kompiuterius turi 46,6 procento, o internetu namie naudojasi 22,7 procento namų ūkių.

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko Algirdo Kunčino teigimu, Lietuvoje būtinas pirminis impulsas, kuris paskatintų gyventojus įsigyti kompiuterius. Jau šiais metais juo galėtų tapti Seime svarstoma galimybė įsigijusiems kompiuterį gyventojams suteikti mokesčio lengvatą. „Atsirastų daugiau žmonių, turinčių kompiuterius, ir būtų sukurtas „sniego kamuolio“ efektas, kai vis daugiau gyventojų įsitrauktų į tą procesą.

Ta aplinkybė, kad turtingesni turi daugiau kompiuterių, nieko nestebina — taip yra visame pasaulyje. Nerimą kelia tai, kad galimybės įsigyti kompiuterį ir naudotis internetu Lietuvoje vertinamos kaip pačios prasčiausios tarp visų ES šalių kandidačių.