Menininkų juvelyriniai darbai bei aksesuarai – www.ona.com

Publikuota: 2005 m. sausio 28 d. penktadienis

Interjero detalių, aksesuarų bei meno kūrinių parduotuvė www.ona.com plečia savo asortimentą ir pristato autorinius Lietuvos menininkų ir dizainerių juvelyrinius dirbinius bei aksesuarus.

Parduodami darbai sukurti iš įvairiausių medžiagų: medžio, odos, šilko, Swarovski kristalų, keramikos, veltinių. Kiekvienas yra meno kūrinys su savo istorija ir autoriaus mintimis. Tai rankų darbo, vienetiniai papuošalai ir aksesuarai, kuriuos sukūrė talentingi Lietuvos menininkai bei dizaineriai:

  • A&V (Aleksandras Pogrebnojus ir Vida Simanavičiūtė) – visame pasaulyje žinoma knygų-rankinių serija, su septyniais skirtingais viršeliais: L.Tolstojaus „Karas ir Taika“, A.Puškino „Jevgenij Onegin“, Biblija ir kt.

  • Julija Žilėnienė – įspūdingi papuošalai ir aksesuarai, rankomis sukurti iš egzotinių medžių (akmenmedžio, juodosios dalbergijos, miletijos) ir inkrustuoti Swarovski kristalais.

  • Zoraza (Daiva Urbonavičiūtė) – mados namams būdingi ekstravagantiški papuošalai ir rankinės, sukurti derinant netikėtas medžiagas (šilkas, aksomas, kailis, prancūziškas gobelenas, oda, medis, kristalai).

  • Vaidotas Žukas – unikalūs keraminai šamoto papuošalai, iš kurių dalis sukurta kartu su juvelyrais Jurga Karčiauskaite-Lago and Daliumi Uža.

  • Margarita Taurinskienė – žymios tekstilininkės rankomis tapyti šilkiniai šaliai, šalikėliai ir skarelės.

  • „Baltos kandys“ bei Audra Juravičienė – ekologiški ir originalūs veltinio papuošalai (apyrankės, karoliai, segės) kurie suteikia energijos ir gyvybės.

  • Eglė Kartanaitė – išraiškingos sagos iš natūralios odos.

    Naują „juvelyrika ir aksesuarai“ skyrių galima surasti www.ona.lt tinklalapio meno galerijoje.

  • Šaltinis: www.ona.lt
    Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

    facebook komentarai

    Naujas komentaras


    Captcha

    susiję straipsniai

    Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

    Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

    Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

    Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

    Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

    Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

    Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

    Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

    Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

    Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

    JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

    JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

    5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

    Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

    Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

    Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

    Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

    Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

    Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

    Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »