Merginų susidomėjimas technologijomis susilpnėja paauglystės metu

Publikuota: 2017 m. kovo 9 d. ketvirtadienis

Merginų trūkumas IT rinkoje – problema ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Kaip rodo technologijų bendrovės „Microsoft“ atliktas tyrimas, dauguma merginų susidomi technologijomis nuo 11,5 metų, o sulaukus 15 metų ši sritis joms ima darytis ne tokia įdomi. Todėl būtent šiame amžiaus tarpsnyje labai svarbu merginas supažindinti su neribotomis technologijų galimybėmis. Ekspertai Lietuvoje teigia, kad jau dabar technologijos susijusios su 80 proc. darbo rinkos, o kompiuterinis raštingumas turėtų būti suvokiamas kaip higiena.

„Šiuo metu vis dar yra nemažas lyčių atotrūkis IT srityje – su technologijomis susijusias karjeros kryptis renkasi žymiai daugiau vaikinų, nei merginų. Visai kaip mums įprasti įgūdžiai – skaitymas, rašymas, taip ir kompiuterinis raštingumas netolimoje ateityje bus būtinas bet kurioje profesinėje srityje. Todėl mūsų visų užduotis yra užtikrinti, kad šios srities nepaisytų jokie įsišakniję stereotipai. Tik tokiu būdu užsitikrinsime, kad merginos jaustųsi drąsiau pasirinkdamos šiuo metu dar daliai jų ne tokį įprastą karjeros kelią“, – sako Ainis Kavaliauskas, „Microsoft Lietuva“ vadovas.

Svarbiausias ketverių metų laikotarpis

Siekdama išsiaiškinti, kodėl merginos vangiai renkasi su technologijomis susijusias kryptis, „Microsoft“ atliko tyrimą 12-oje Europos valstybių, kurio metu apklausė 11,5 tūkst. merginų nuo 11 iki 30 metų amžiaus.

Paprastai, prasidedant ankstyvai paauglystei, mergaičių susidomėjimas technologijomis pradeda mažėti, tačiau, iki šiol nebuvo aiškūs konkretūs metai. Kaip rodo „Microsoft“ tyrimas, merginos labiausiai linkusios susidomėti IT kryptimi nuo maždaug 11,5 metų, o jų suinteresuotumas ima kristi sulaukus 15 metų.

Taip pat tyrimas atskleidė, kad, nors jaunosios atstovės jaučiasi pirmąja karta, kurioje vyrai ir moterys turės vienodas galimybes visose visuomenės srityse, tik 42 proc. apklaustųjų svarstytų apie IT karjerą ateityje. Be to, šešios iš dešimties moterų pripažino, kad rinktųsi šią sritį, jei būtų įsitikinusios vienodomis vyrų ir moterų galimybėmis joje.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad yra penki veiksniai, kurie daro įtaką merginų susidomėjimui technologiniais dalykais. Pačiais svarbiausiais veiksniais respondentai laikė moteris – sektinus pavyzdžius IT srityje, praktiką išbandant technologijas ir mokytojus, kurie paskatina gilintis į šią sritį. Taip pat svarbūs realūs pavyzdžiai, ką galima nuveikti su technologijomis ir įsitikinimas, kad vyrai ir moterys vertinami vienodai IT sektoriuje.

Kompiuterinis raštingumas turi būti suvokiamas kaip higiena

Kaip teigia vaikų kūrybinių technologijų akademijos „bit&Byte“ įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė, jos vykdomoje veikloje merginų susidomėjimas technologijomis auga: „pirmaisiais akademijos metais tarp 7-12 m. amžiaus vaikų tik 20 proc. buvo merginų, o dabar šis skaičius tarp mažųjų pasiskirsto maždaug vienodai. Iš viso „bit&Byte“ užsiėmimus lanko apie 40 proc. mergaičių.“

Anot M. Katkutės-Gelžinės, technologinių vingrybių mokymasis nebūtinai reiškia, kad vaikas privalo tapti programuotoju: „Jau dabar apie 80 proc. profesinės rinkos kokiu nors būdu susijusi su technologijomis, o ateityje tai palies visas sritis. Todėl kompiuterinis raštingumas, supratimas, kaip veikia technologijos, pravers net ir tiesiogiai su IT nesusijusiuose darbuose. Mes tiesiog siekiame užauginti kūrybišką technologų kartą, kurioje skaitmeninis išprusimas vertinamas kaip higiena.“

 „bit&Byte“ įkūrėja sako, kad merginoms jaustis drąsiau dirbant su technologijomis, reikalingas kompleksinis sprendimas: „Jau nuo pradinių klasių vaikai turėtų būti įtraukti į kūrybą naudojant technologijas, o šeimoje labai svarbu, kad tėvai suprastų kompiuterinio raštingumo svarbą ir į kompiuterį nežiūrėtų tik kaip į laiko švaistymo priemonę. Taip pat, kaip ir kitose srityse, merginos jaučiasi drąsiau ten, kur jau nemažai yra pasiekusi kokia nors žymi moteris, todėl sektini pavyzdžiai ir viešumas stipriai padeda.“

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »