Šiais metais sukanka 30 metu kai buvo sukurtas mobiliojo ryšio telefonas. Greičiausiai nei viena kita šiuolaikinė technologija taip ilgai nesiekė savo panaudojimo momento. Nuo tada, kai buvo sukurta nauja ryšio technologija, iki leidimo ją komerciškai eksploatuoti, praėjo 37 metai.
Mobiliojo telefono ryšio idėja iškėlė bendrovė „AT&T Bell Labs“ dar 1946 metais. Tada ši bendrovė sukūrė pirmąją pasaulyje radijo telefonijos tarnybą. Tai buvo telefono ir radijo signalo imtuvo hibridas – automobilyje įtaisytos radijo stoties pagalba signalas buvo perduodamas į telefoninę tarnybą, iš kur įprastu telefoniniu ryšiu būdavo siunčiamas pašnekovui. Paskambinti į radijo telefoną būdavo sudėtingiau: abonentui tekdavo skambinti į telefoninę tarnybą ir pranešti radijo telefono, su kuriuo norima susisiekti, numerį. Ryšys tarp dviejų pašnekovų buvo kaip įprastuose to meto radijo tinkluose – norint pačiam kalbėti reikdavo paspausti mygtuką ir atleisti jį, norint išgirsti atsakomąjį pranešimą. Tokiam ryšiui labai trukdydavo bangų trukdžiai bei nedidelis radijo stoties veikimo diapazonas. Be to, buvo smarkiai apriboti naudojami radijo bangų dažniai – dėl to Sent-Liuiso mieste (kur buvo pirmą kartą sukurtas radijo-telefoninis ryšys) vienu metu kalbėtis galėjo tik 23 vartotojai. Dėl šių priežasčių ir kilo idėja sukurti platų radijo bangų imtuvų tinklą ir praplėsti naudojamų dažnių skaičių.
Iš pradžių radijo telefonai buvo skirti tik policijos darbuotojams. Tačiau po to, kai buvo įsitikinta sistemos galimybėmis, kilo idėja pritaikyti ją visiems norintiems. Tam, kad iš Federalinės komunikacijų komisijos (Federal Communications Commissions (FСС)) gauti atitinkamus leidimus, prireikė 21 metų. Valdininkai savo lėtuma aiškino tuo, kad masinis radijo kanalų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį jau turimiems tinklams (naudojamiems policijos ar avia dispečerių), sukelti trukdžius radijo bei televizijos transliacijoms ir pan. Tačiau ne valdininkai buvo aršiausi mobiliųjų telefonų priešininkai. Sukurti mobilųjį ryšį tapo įmanoma tik kai pasirodė naujos technologijos.
Iki 1960-ųjų daugelis bendrovių atsisakė atlikti tyrimus mobiliojo ryšio srityje, kadangi prieidavo išvados, kad neįmanoma sukurti kompaktiško mobiliojo ryšio telefono aparato. Taip pat stabdydavo „AT&T“, 1947 m. sukūrusios „kelio tarnybą“, patirtis: bendrovė siūlė radiotelefonus verslininkams bei vairuotojams, pastoviai važinėjantiems maršrutu Niūjorkas-Bostonas. Po penkių metų šią paslaugą bendrovė nustojo tiekti dėl klientų stygiaus. Radijotelefonijos tinklai buvo sukurti keliuose JAV miestuose, tačiau daugeliu atveju jie neturėdavo komercinio pasisekimo.
Apie 10 metų „AT&T Bell Labs“ ir „Motorola“ vienu metu atlikinėjo tyrimus ir „Motorola“ pavyko greičiau pasiekti teigiamų rezultatų. Pirmojo „mobiliako“ pagaminimui bendrovė išeikvojo 15 metų ir 100 mln. dolerių. 1973-ųjų balandį, „Motorola“ inžinierius Martinas Kuperis (Martin Cooper), iš Niūjorko gatvės paskambino „AT&T Bell Labs“ tyrimų skyriaus vadovui Džoeliui Engeliui (Joel Engel). Tai buvo pirmasis skambutis iš mobiliojo ryšio telefono, tapęs naujos komunikacijų epochos pradžia.
„Motorola“ pirmoji pradėjo masinę mobiliųjų telefonų gamybą ir ilgą laiką buvo pirmaujanti šioje srityje. 1982-aisiais, kai FCC davė leidimą bevielio ryšio tinklui vystyti, buvo gauta virš 600 įvairių bendrovių prašymų sukurti mobiliojo ryšio tinklą skirtinguose JAV miestuose – dviem trečdaliais atvejų buvo naudojamos „Motorola“ technologijos.
Mobiliųjų telefonų pasisekimas buvo stulbinantis. Bendrovės nesugebėjo tiekti telefonų viesiems norintiems, kadangi jų galimybes smarkiai ribojo nepakankamas naudojamų dažnių skaičius, mažas galingumas bei siųstuvų trūkumas. Pavyzdžiui „Bell System“, sukūrusi savo pirmąjį telefono modelį pusę metų vėliau nei „Motorola“, 1978 metais Niūjorke turėjo 545 klientus, o dar 3.7 tūkst. laukė eilėje. Visoje JAV teritorijoje galimybės įsigyti mobilųjį telefoną laukė 20 tūkst. „Bell System“ klientų, kuriems buvo pranešta, kad laukti gali tekti nuo 5 iki 10 metų.
Tačiau jau 1983-aisiais visame pasaulyje buvo 1 mln. mobiliojo telefono ryšio abonentų, 1990-aisiais – 11 mln. Mobiliųjų technologijų vystymasis padarė šias paslaugas kur kas pigesnėmis, kokybiškesnėmis ir lengviau prieinamomis. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (International Telecommunication Union) duomenimis, 1995-aisiais pasaulyje jau buvo 90.7 mln. mobiliojo ryšio vartotojų, o per pastaruosius šešis metus šis skaičius išaugo daugiau nei 10 kartų – iki 956.4 mln. Šių metų rugsėjo mėnesį pasaulyje mobiliuoju ryšiu naudojosi jau 1.29 mlrd. vartotojų. Manoma, kad iki 2007-ųjų šis kaičius išaugs dvigubai.