Mobilioji bankininkystė: mokėjimo tipai

Publikuota: 2003 m. liepos 10 d. ketvirtadienis
Mobilusis telefonas – ne vien pokalbiui
Bendravimas

Kažkada telefonas buvo tik ryšio priemonė susisiekti su artimaisiais, draugais, partneriais. Dabar modernus mobilusis telefonas atlieka daugybę funkcijų – jis ir žadintuvas, ir užrašų knygelė, ir net fotoaparatas ar nedidelė filmavimo kamera. Pastaruoju metu mobiliųjų telefonų vartotojams teikiama vis daugiau įvairių paslaugų: pramoginių, informacinių ir finansinių. Telefonu SMS žinutėmis galima gauti naujienas, informaciją apie akcijas, nuolaidas, žaisti žaidimus. Telefonu su WAP funkcijomis – naršyti specializuotus interneto puslapius. Sparčiai populiarėja ir mobiliaisiais telefonais tvarkomos finansinės operacijos. Bankai duomenų perdavimą per mobilųjį telefoną panaudoja papildomam ryšiui su vartotoju. Populiarėja keletas mobiliaisiais telefonais teikiamų paslaugų tipų:





  • Mobilioji bankininkystė
    Vartotojas gali pasižiūrėti informaciją apie sąskaitas, likutį, paskutinių atliktų operacijų sąrašą; atlikti pavedimą, apmokėti sąskaitas; gauti informaciją, naujienas;
  • Mobilioji maklerystė
    Mobiliaisiais telefonais prekiaujama vertybiniais popieriais, susižinomi valiutų kursai, kainos;
  • Mobilusis draudimas
    Mobiliuoju telefonu galima užsisakyti draudimo polisus, pvz. kelionės draudimą oro uoste, prieš išskrendant; gauti informaciją, susijusią su draudimu. Atsiskaityti per mobiliuosius telefonus galima keliais būdais. Pasaulyje egzistuoja keletas mobiliojo mokėjimo sistemų. Plačiau apie jas.
    Susimokėti už automobilio stovėjimą?
    Bendravimas
    „Paybox“ sistema Taikant šią mokėjimo sistemą, visos operacijos atliekamos GSM mobiliuoju tinklu. Technologija yra suderinama beveik su kiekvienu mobiliuoju telefonu, banku ir mobiliuoju tinklu. Ši technologija leidžia susimokėti už prekes ar paslaugas bet kuriuo metu iš bet kurios vietos. „Paybox“ sistema buvo pradėta įgyvendinti 1999 metais gegužės mėnesį Vokietijoje. Šiuo metu „Paybox“ veikia Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje. Šiuo atveju, vartotojas, norėdamas įsigyti prekę ar paslaugą, atitinkamoje interneto svetainėje ar el. parduotuvėje įrašo savo telefono numerį. El. sistema paskambina vartotojui ir paprašo patvirtinti užsakymą. Vartotojas mobiliajame telefone įrašo savo PIN kodą, jeigu sutinka apmokėti. Jei viskas atlikta teisingai, vartotojas gauna SMS žinutę, patvirtinančią mokėjimą. „Simpay“ sistema Taikant šią sistemą, visos operacijos vykdomos SIM kortelės ir SMS žinučių pagrindu. Sistemą galima įdiegti tik į naujos kartos SIM korteles.
    „Simpay“ sistema sukurta Rusijoje 2001 – 2002 metais. Šiuo atveju, vartotojas pasirenka telefone meniu punktą „Mokėjimai“ ir išsirenka jame funkciją „Mokėti už paslaugas/prekes“. Mokėjimas yra patvirtinamas PIN kodu, kurį patvirtinus, siunčiama žinutė bankui apmokėti sąskaitą už paslaugas ar prekes. Bankas atlieka pavedimą. „Smart Card“ sistema Ši sistema skiriasi nuo jau minėtų tuo, kad reikalauja didelių technologinių permainų visoje mobilių mokėjimų infrastruktūroje. „Smart Card“ sistema remiasi naujomis mikroprocesorinėmis kortelėmis, mobiliaisiais telefonais su atskiru kortelės skaitytuvu. Tikėtina, kad didžiausiems mokėjimo kortelių gamintojams (VISA, EUROCARD/MASTERCARD) perėjus prie mikroprocesorinių kortelių, ši technologija gali išpopuliarėti. Mokėjimas trumpąja žinute (SMS) Technologiškai paprasčiausias mokėjimo būdas, leidžiantis greitai atsiskaityti už tam tikrą paslaugą. Griežtai nustatytas užklausos/mokėjimo siuntimo formatas. Šis mokėjimo būdas būna kelių tipų: mikromokėjimas ir makromokėjimas. Mikromokėjimo atveju, už vartotojo įsigyjamas prekes ar paslaugas iš anksto atsiskaito mobiliojo ryšio operatorius, įtraukdamas atitinkamą sumą į vartotojo sąskaitą už mobiliojo ryšio paslaugas. Paprastai ta suma yra nedidelė (neviršija 10 Lt.), todėl atsiskaitymas ir vadinamas mikromokėjimu. Šiuo atveju, vartotojas turi išsiųsti SMS žinutę tokiu formatu: R 0 XXX000, kur 0 – brūkšninio kodo numeris, XXX000 – valstybinis automobilio numeris (kai mokama už automobilio stovėjimo paslaugas). Makromokėjimo atveju, vartotojas sudaro atskirą sutartį su mobiliojo ryšio tiekėju, kurioje nurodo savo sąskaitos numerį, o jam siunčiant SMS žinutes, reikiami pinigai pervedami į prekės ar paslaugos teikėjo sąskaitą tiesiogiai nuo vartotojo sąskaitos banke. Mokėjimas per WAP Mokėjimas vyksta labai panašiai, kaip ir interneto bankininkystės atveju. Naudodamasis interneto bankininkystės paslaugomis, vartotojas prisijungia prie atitinkamos virtualaus banko interneto svetainės, kur ir atlieka tam tikras operacija. Naudodamasis mobiliojo telefono WAP naršykle, vartotojas prisijungia prie interneto banko svetainės, pritaikytos WAP ir lygiai taip pat atsiskaito. Mobiliojoje bankininkystėje, kaip ir interneto bankininkystėje, vykdant bankines operacijas, ypač svarbi duomenų apsauga. Pati saugiausia yra „SMART CARD“ technologija, bet dėl savo specifinio įgyvendinimo (ir banke, ir pas vartotojus), kol kas pasaulyje dar tik bandoma. Tiesa, skirtingiems mokėjimo būdams nebūtina tokio paties griežtumo apsauga, pvz., SMS mokėjimo būdui visiškai pakanka vienkartinio slaptažodžio. Kad mobilioji bankininkystė išpopuliarėtų, daug įtakos turi mokėjimo būdo paprastumas vartotojui. Iš aptartų mokėjimo būdų vartotojams paprasčiausiai suprantami, greitai perprantami ir „Paybox“, „Simpay“, WAP mokėjimo būdai. Visos šalies, kurioje įgyvendinama mobilioji komercija atžvilgiu, itin svarbus technologijos prieinamumas. Šiuo metu Lietuvoje plėtojama SMS technologija, kuri yra nebrangiai įgyvendinama, be to, vartotojams nebūtina keisti savo mobiliųjų telefonų, kad galėtų šiomis paslaugomis naudotis. Tačiau jiems gana sudėtinga išmokti specifines užklausas. Apie tai, kaip mobilioji bankininkystė įgyvendinama Lietuvoje – kitame straipsnyje. Laukite tęsinio.
  • Šaltinis:
    Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

    facebook komentarai

    Naujas komentaras


    Captcha

    susiję straipsniai

    Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

    Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

    Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

    Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

    Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

    Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

    Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

    Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

    Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

    Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

    JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

    JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

    5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

    Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

    Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

    Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

    Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

    Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

    Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

    Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »