Demokratinės politikos institutas, Atviros Lietuvos fondo užsakymu atlikęs informacinių technologijų diegimo Lietuvos švietimo sistemoje politikos analizę, pateikė išvadas, kad mokyklų kompiuterizavime yra nemažai trūkumų
Demokratinės politikos institutas, Atviros Lietuvos fondo užsakymu atlikęs informacinių technologijų diegimo Lietuvos švietimo sistemoje politikos analizę, pateikė išvadas, kad mokyklų kompiuterizavime yra nemažai trūkumų. Per kompiuterius nebemato tikslo.
Šiose išvadose teigiama, kad daugiausia dėmesio nukreipiant į kompiuterių skaičių nebematoma ilgalaikių investicijų į informacines technologijas tikslų. Strateginiais dokumentais Lietuva neatsilieka nuo išsivysčiusių Europos šalių, tačiau šie dokumentai stokoja įgyvendinimui būtinų nuostatų.
Nėra vertinami mokyklų kompiuterizavimo padariniai, netikrinama, kiek įtakos siekiamiems tikslams, pavyzdžiui, mokyklų akademiniams pasiekimams, turi mokyklų kompiuterizacija. Taip pat jokiuose strateginiuose dokumentuose nėra nagrinėjami informacinių technologijų saugumo klausimai - duomenų apsauga, priėjimo prie žalingo turinio duomenų ribojimas.
Iš sričių, kurioms trūksta dėmesio, taip pat išskiriama: atsakomybės tarp valstybės įstaigų pasidalijimas, dokumentų rengimas ir jų kokybė, lėšų skyrimas ir paskirstymas bei ryšiai su visuomene.
Remdamasis atliktu tyrimu, Demokratinės politikos institutas rekomenduoja mokyklų kompiuterizavime išskirti etapus bei jų tikslus, kurių rezultatus galima būtų patikrinti, sukurti informacinių technologijų saugos mokyklose strategiją, labiau skatinti mokytojų bendruomenę kurti kompiuterines mokymo priemones ir kt.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 1978 šalies mokyklose mokosi beveik 565 tūkstančiai moksleivių, kuriems tenka 22,7 tūkstančio kompiuterių, iš kurių 13,3 tūkstančio yra prijungti prie interneto. Vienu mokykloje esančiu kompiuteriu gali pasinaudoti vidutiniškai 25 mokiniai, tuo tarpu prieš dvejus metus vienu kompiuteriu galėjo naudotis vidutiniškai 60 moksleivių.
Apie tai skaitykite „Lietuvos žiniose“