Mokyklų kompiuterizavimas kelia abejonių

Publikuota: 2003 m. gegužės 19 d. pirmadienis
Moksleiviai
Demokratinės politikos institutas, Atviros Lietuvos fondo užsakymu atlikęs informacinių technologijų diegimo Lietuvos švietimo sistemoje politikos analizę, pateikė išvadas, kad mokyklų kompiuterizavime yra nemažai trūkumų. Per kompiuterius nebemato tikslo. Šiose išvadose teigiama, kad daugiausia dėmesio nukreipiant į kompiuterių skaičių nebematoma ilgalaikių investicijų į informacines technologijas tikslų. Strateginiais dokumentais Lietuva neatsilieka nuo išsivysčiusių Europos šalių, tačiau šie dokumentai stokoja įgyvendinimui būtinų nuostatų. Nėra vertinami mokyklų kompiuterizavimo padariniai, netikrinama, kiek įtakos siekiamiems tikslams, pavyzdžiui, mokyklų akademiniams pasiekimams, turi mokyklų kompiuterizacija. Taip pat jokiuose strateginiuose dokumentuose nėra nagrinėjami informacinių technologijų saugumo klausimai - duomenų apsauga, priėjimo prie žalingo turinio duomenų ribojimas. Iš sričių, kurioms trūksta dėmesio, taip pat išskiriama: atsakomybės tarp valstybės įstaigų pasidalijimas, dokumentų rengimas ir jų kokybė, lėšų skyrimas ir paskirstymas bei ryšiai su visuomene. Remdamasis atliktu tyrimu, Demokratinės politikos institutas rekomenduoja mokyklų kompiuterizavime išskirti etapus bei jų tikslus, kurių rezultatus galima būtų patikrinti, sukurti informacinių technologijų saugos mokyklose strategiją, labiau skatinti mokytojų bendruomenę kurti kompiuterines mokymo priemones ir kt. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 1978 šalies mokyklose mokosi beveik 565 tūkstančiai moksleivių, kuriems tenka 22,7 tūkstančio kompiuterių, iš kurių 13,3 tūkstančio yra prijungti prie interneto. Vienu mokykloje esančiu kompiuteriu gali pasinaudoti vidutiniškai 25 mokiniai, tuo tarpu prieš dvejus metus vienu kompiuteriu galėjo naudotis vidutiniškai 60 moksleivių. Apie tai skaitykite „Lietuvos žiniose“
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »