Vakar vyko Multimedijos lyga, kurioje pristatyti lietuviški multimedijos kūriniai, skirti verslui, mokslui ir pramogoms.
Kas yra multimedija? Dar neseniai šį žodį lietuvių kalbininkai bandė pakeisti lietuvišku atitikmeniu daugialypė terpė. Tačiau šis ilgas ir sunkiai suvokiamas terminas neprigijo. Multimedija – tai teksto, garso, grafikos, muzikos, vaizdo, interneto bendras naudojimas versle, mene, mokymo procese, pramogose, reklamoje ir pan.
Vakar, spalio 22 d., Vilniuje, galerijoje „Arka“, buvo pristatyti lietuviškos multimedijos kūriniai. Tai jau ne pirmą kartą asociacijos „Infobalt“ skatinamas renginys – Multimedijos lyga.
Multimedija internete
Visų pirma, žodis
multimedija pradėtas vartoti atsiradus interneto tinklapių menui. Tad renginio pradžioje buvo pristatytas Europoje rengiamas geriausių multimedijos kūrinių renginys „Europrix“ ir šių metų jo laureatai, o vėliau pereita prie multimedijos lietuviškajame internete.
Lietuviškų WWW čempionatų (tokių įvyko jau septyni) organizatorius Marius Triukas plačiau pristatė 10 Kb nominacijos laureatus. Mat šių tinklapių kūrėjai turėjo ypatingą užduotį – į 10 Kb sutalpinti interneto meno kūrinį. Dvejus metus iš eilės tarp šios nominacijos laureatų – Tomas Žukas, žinomas kaip
„Ežys dizaineris“.
Anot M. Triuko, palyginus kelerių metų WWW čempionatus, galima pastebėti, kad čempionatuose kasmet dalyvauja daugybė tų pačių tinklapių, kurie neretai keliuose čempionatuose iš eilės laimi prizines vietas. Tai rodo, kad Lietuvos interneto multimedijoje žymių pokyčių nevyksta, kasmet randasi nedaug naujų profesionalių interneto svetainių arba jų savininkai dėl kokių nors priežasčių nedalyvauja čempionate.
Grynasis interneto multimedijos menas
Ernestas Parulskis pristatė savo multimedinius ieškojimus po lietuviškus asmeninius tinklapius. Meną internete jis suskirstė į realybės meną tiesiog perneštą į internetą (pvz., paveikslų, skulptūrų ir pan. dailės kūrinių nuotraukos); realybės meno ir interneto jungtį ir grynąjį interneto meną, kai menas kuriamas išskirtinai HTML kalba, kodais.
Asmeninėse svetainėse jis mėgino atrasti meną be paskirties – gražų nenaudingą internetą. To rasti, anot jo, nepavyko. Mat visi asmeninių svetainių kūrėjai turėjo ne grynojo meno, o pragmatiškų tikslų – pristatyti save, draugus, savo kūrybą ir pan. Tačiau susirinkusiesiems jis pademonstravo puikų užsienio pavyzdį – tinklapį, sukurtą iš interaktyvių nuorodų – paspaudus vieną judantį piešinį, nueinama prie kito, kitą – dar prie kito ir t.t., kol apsisukama ratu.
Multimedija – mokymo priemonė
Elektroninės leidybos namai Multimedijos lygai pristatė visiškai naują savo el. leidinį – Lietuvių istorijos vadovėlį. Iki šiol ši bendrovė buvo išleidusi el. istorijos vadovėlį iki Mindaugo laikų.
Naujasis leidinys sudarytas iš daugybės istorinių straipsnių (per 1000 psl.) su iliustracijomis ir vaizdo įrašais, įvairiomis mokomosiomis priemonėmis. Naudodamasis šiuo vadovėliu mokinys gali savarankiškai mokytis Lietuvos istorijos, jam skirtomis priemonėmis čia pat rengti užrašus, referatus. Baigus atskirus skyrius siūloma atlikti žinių tikrinimo testą (pasirinkti kiek klausimų ir per kokį laiką nori mėginti atsakyti). Mokytojas surinkęs tokius testus turėtų mokinių darbo rezultatus, kompiuteryje galėtų kaupti jų archyvus.
Be įprastų mokymo priemonių el. vadovėlyje yra ir žaidimų, pvz., įprastą kortų dėliojimo žaidimą kūrėjai pakeitė kortomis su lietuvių liaudies drabužiais.
Su tokiu el. vadovėliu mokymasis išties daug įdomesnis. Multimedijos lygos metu visa salė įdėmiai klausėsi pamokos apie Žalgirio mūšį. Virtualiame žemėlapyje buvo matyti karių išsidėstymas, kaip mažėja gretos. Apie mūšį pasakojo garso įrašas ir vaizdo filmų ištraukos.
Šiame el. vadovėlyje apimamas istorijos tarpsnis nuo pirmojo Lietuvos paminėjimo iki 2000 m. Numatoma tokio vadovėlio, įrašyto į CD kaina – 50 Lt. O kol kas laukiama Švietimo ministerijos patvirtinimo. Iki šiol Švietimo ministerija yra nupirkusi 1500 pirmojo el. istorijos vadovėlio iki Mindaugo laikų egzempliorių.
Vienas iš paskutiniųjų elektroninių leidybos namų komercinių pasiūlymų – Marsiečių laivų mūšis, sukurtas „Omnitel“ užsakymu. Laivų mūšį virtualūs marsiečiai žais tuomet, jei „bombas“ siųsite SMS. Tai bus pademonstruota „Infobalt 2002“ parodos metu.
Multimedija - virtualių bendruomenių kūrimo priemonė
UAB „Lietaus dizainas“ rinkodaros vadovas Vytas Ratkevičius Multimedijos lygoje nesiėmė vardinti visų bendrovės interneto projektų, tačiau užvedė kalbą apie tai, kaip jie gali padėti burti virtualias bendruomenes. Hario Poterio knygos ir filmo gerbėjai surado vieni kitus svetainės
www.harispoteris.lt dėka. Čia veikia interneto pokalbių kambarys, forumas, steigiami klubai. Didžiulė „Akvariumo“ gerbėjų grupė taip pat galėjo susitikti ir aptarti „Akvariumo“ gyventojus modernaus dizaino svetainėje, kurią taip pat sukūrė „Lietaus dizainas“.
Tačiau modernus, žaismingas šių svetainių dizainas be interaktyvumo, t.y., interneto bendravimo priemonių, būtų bevertis.
Šiuo metu bendrovė siūlo visiems norintiems nemokamai kurtis nedidelius tinklapius, pasinaudojant automatine jų kūrimo sistema
www.microsite.lt. ši sistema sukurta panaudojant „flash“ technologiją.
Multimedijos šou
Šiemet rugsėjo pradžioje Kaune vyko multimedijos meno ir muzikos festivalis
„Centras2“. Festivalio rengėjai Multimedijos lygoje pristatė kai kuriuos festivalio darbus – vaizdo filmų, nuotraukų, grafikos derinius su muzika. Festivalio metu šie kūriniai dar buvo papildomi jų kūrėjų gyvai atliekama muzika – saksofonu, birbyne ir kt. instrumentais. Vienas iš dar 1998 m. sukurtų tokio meno projektų – Giedriaus Kuprevičiaus ir Egidijaus Vaškevičiaus kūrinys M.K.Čiurlionio paveikslų tema.
Kitą „Centras“ festivalį numatoma surengti ateinančių metų balandžio mėnesį.
Kino prodiuserių susivienijimas „Lux Opera“ Multimedijos lygoje pristatė trumpų meniškų vaizdo filmų programą: žaidimas juoda ir balta spalva, žmonių veidais, erotiniais motyvais ir kt.
Tokius vaizdo filmų vakarą numatoma surengti „Skalvijos“ kino teatre. O artimiausiu metu turėtų pasirodyti „Lux Opera“ tinklapis www.luxopera.com.
Galiausiai, Multimedijos lygos kulminacija – Oskaro Koršunovo teatro multimedijos projektas „Dievas yra DJ“ pagal F. Richter.
Žiūrovai nežinojo kur bežiūrėti – į dviejų aktorių vaidybą pro atvertas duris ar į vieną iš dviejų ekranų, kuriuose tiesiogiai buvo rodomas čia pat dviejomis kameromis filmuojamas vaizdas. Kameromis vaizdas buvo filmuojamas skirtingai – viena iš arčiau, kita iš toliau, viena iš vieno kampo, kita – iš kito, panaudojant grafinius efektus, spalvų inversiją. Tarp visų vaizdų viduryje garsą reguliavo didžėjus.
Pjesės veikėjai nuobodžiauja, ieško pramogų, vaidina vienas kitam atsisveikinimo scenas, galvoja apie erotines pramogas, galiausiai tas nuobodžiavimas virsta noru būti dėmesio centre, demonstruoti save viešai, nepaliekant jokių paslapčių. Toks jų noras puikiai atspindimas juos apsupant kameromis (iš viso aplink sukiojasi 4 kameros, dar įsiterpia ir atėję renginio nufilmuoti tikri TV žurnalistai), demonstruojant jų išdidintus veidus ekranuose.
Pagaliau ir patys žiūrovai retkarčiais patenka į kadrą, gali pasijusti tokiomis pat žvaigždėmis. Tačiau nemaža dalis jų sutrinka pamatę atsuktas kameras, patekę į tuos blaškančius mirguliuojančius ekranus (reikia nuolat sukiotis pirmyn atgal, nes rūpi abiejų kamerų filmuojamas vaizdas).
Įdomu tai, kad filmuojami ir aktorių darbo užkulisiai – kartas nuo karto parodomi kiti du paslėpti aktoriai, garsiai skaitantys vaidinančiųjų kalbą (pastarieji tik atkartoja kalbą lūpomis). Į vienos kameros akiratį papuola kitos kameros. Taip sudaromas dar didesnės sumaišties, judraus ekraninio teležvaigždžių gyvenimo įspūdis.
Tai tokia ta multimedija, jungianti garsą, vaizdą, teatro meną, internetą. Didžiulis informacijos srautas, sumaištis, kurioje skęsta šiuolaikinis žmogus, ieškantis naujų meno formų, naujų įspūdžių.