Dažniausiai viskas kas genialu yra paprasta. Naujas kovos būdas prieš elektronines šiukšles irgi yra paprastas, bet efektyvus.

Elektroninės šiukšlės... Jau turbūt neskaičiuojame, kiek kartų linksniavome šiuos žodžius. Vadinamieji šiukšlintojai arba „spameriai“ su kiekviena diena tampa vis suktesni ir vis dažniau kiša elektronines šiukšles pro visas įmanomas spragas. Tačiau pašto sistemų administratoriai irgi nesnaudžia – neseniai nedidelės elektroninės pašto tarnybos vadybininkai susirūpino didėjančiu elektroninių šiukšlių srautu. Tačiau kol kas, kiek galima pastebėti, saugaus voratinklio tarnybos ir kompanijos tik garsiai šūkauja: „Kiek šiukšlių! Reikia kažką daryti!“, tačiau iki šiol rinkai taip ir nebuvo pateiktas koks nors genialus sprendimas, kaip kovoti su elektroninėmis šiukšlėmis.

Tačiau anksčiau minėtos pašto sistemos administratoriai ne tik bėdojo, tačiau ir ėmėsi skubiai kurti planus. Vėliau paaiškėjo, kad jų surastas sprendimas gali būti milžiniškų problemų pabaiga.

Paruoškite savo pašto dėžutę „spamui“...

Viskas prasidėjo nuo to, kad pašto sistemos administratoriai naudojosi vienos iš daugelio firmų paslaugomis. Pastaroji firma atliko protingo filtro darbą, tai yra, identifikuodavo elektronines šiukšles, atitinkamai pažymėdavo netikrus laiškus ir tik tada persiųsdavo korespondenciją gavėjui. Kaip parodė praktika, „firmos-filtro“ paslaugos buvo gana kokybiškos – iš kelių dešimčių tūkstančių klaidinančių laiškų nepažymėtos prasmukdavo tik kelios dešimtys. Toks rezultatas yra beveik idealus, tačiau yra žinoma, kad nors laiškas ir yra pažymėtas kaip šiukšlė, gavėjas jį dažniausiai vis tiek atidaro (tai paaiškinama tuo, kad vartotojai yra per daug susirūpinę, kad neprarastų tikrų laiškų).

Vėliau tos pačios elektroninio pašto sistemos administratoriai nusprendė dar pagerinti jau ir taip gana puikų rezultatą. Jie įgyvendino sumanymą – grąžina visus pažymėtus laiškus jų siuntėjams, tai yra, šiukšlintojams.

Nuo šiol, galutiniai pašto vartotojai nebemato pažymėtų laiškų ir neturi progos jų atidaryti, nes tie „raupsuotieji“ keliauja atgal pas siuntėjus. Pašto sistema prideda ir asmeninį laišką, kuriame mandagiai informuojama, kad sistema neleidžia tam tikriems laiškams pasiekti galinio adresato. Taigi, jeigu siuntėjų tai netenkina, jie gali faksu (faksu!, bet ne elektroniniu paštu) nusiųsti prašymą, kad jų laiškai yra legalūs ir švarūs. Toks būdas parodo, kurie žmonės yra šiukšlintojai, nes užsiregistruoja tik vienas ar du žmonės iš dešimties tūkstančių. Išvada – daugelis laiškų, kurie grįžta, yra elektroninės šiukšlės!

Po savaitės pašto sistemos administratoriai sulaukė skambučių iš įvairių vartotojų, kurie dėkojo už tokį gerą darbą – sistema dirbo beveik nepriekaištingai.

Pirmoji problema atsirado tada, kai šios sistemos autoriai pasvarstė, kas atsitiktų, jeigu jie susidurtų su tokiomis kompanijomis, turinčiomis atsakiklio funkciją. Mat dalis elektroninių šiukšlių atkeliauja iš tokių kompanijų, kurios siunčia laiškus, laukia atsakymo (ar laiškas buvo atidarytas ir ar buvo gautas atsakomasis laiškas) ir vėliau tais adresais, kurie atsakė, automatiškai adresuoja didesnes elektroninių šiukšlių „dozes“. Tokiu atveju naujoji sistema grąžintų laišką siuntėjams, kurie savo ruožtu mechaniškai išsiųstų kitą laišką, o naujoji sistema vėlgi tą laišką pažymėtų kaip šiukšlę ir išsiųstų atgal. Tokiu būdu susidarytų uždaras ratas, kuriame abi pašto sistemos turėtų didelių problemų dėl kietųjų diskų vietos ir našumo.

Nereikia pamiršti, kad didelė elektroninių šiukšlių dalis yra siunčiama pateikiant jau neegzistuojantį adresą, todėl kai elektroninio pašto sistema siunčia jas atgal, kyla tam tikrų nesusipratimų, nes laiškai grįžta atgal ir po truputį užkemša specialiai tam sukurtą katalogą. Nebelieka vietos, ir laiškai netenka nei siuntėjo, nei gavėjo. Vėlgi uždaras ratas.

Kaip sakė patys pašto apsaugos sistemos iniciatoriai: „Mes jaučiamės kalti dėl to, kad tenka persiųsti žinutes atgal. Tai nėra labai gražu, tačiau kol yra tokių žmonių, kurie siunčia bet ką ir bet kada, teks laikytis šios taktikos. Šiais laikais niekada negali pasakyti – atsiųsk tą ar atsiųsk aną – ir tikėtis, kad viskas, ko tu paprašei, atitiks reikalavimus.“

Pasaulyje nieko nėra tobulo, todėl ir naujoji sistema yra tik 99 procentais efektyvi – elektroninių šiukšlių retkarčiais pasitaiko. Vartotojai jau yra pripratę prie naujos sistemos, kuri gerokai sumažina šiukšlių skaičių, tačiau ir dabar dar skundžiasi šiukšlių srautu. Darbuotojai tik džiaugiasi, kad yra kur tobulėti ir tikisi išsilaikysiantys iki to laiko, kai atsiras tam tikri griežti įstatymai ir rimta teisinė atsakomybė už elektroninių šiukšlių platinimą.