Organizacija „Atviras kodas Lietuvai“ siekia padėti išspręsti nelegalių programų problemą, paskatindama naudoti nemokamas atvirojo kodo programas.
Kad ir girdisi kalbos, jog Lietuvoje po truputį mažėja nelegalios programinės įrangos, visgi problema išlieka ir toliau. Duomenys rodo, kad vien vidutinio ir smulkaus verslo įmonėse naudojama 80 procentų nelegalių programų. Patikrinus tokios įmonės programinę įrangą, jai gali grėsti bankrotas. O ką jau besakyti apie namų vartotojus, kurie neįstengia nusipirkti brangių programų licencijų.
Kaip žinote, ant kiekvienos mokamos programos kompaktinio disko yra © ženklelis ir prierašas, kad programos negalima kopijuoti ir platinti. Prieš parodą „Infobalt 2002“ asociacijos „Infobalt“ prezidentas Vytautas Vitkauskas išleido nedidelę pasakaitę apie informacinių technologijų srities gyvenimą ir problemas. Pasakaitės viršelyje ironiškai pasijuokė iš licencijavo problemos, įprastą užrašą pakeisdamas tokiu:
„Už nelegalų platinimą gresianti mažiausia bausmė – pakorimas. Egzekucijas viešai ir už dyką vykdo BaSA Lietuva, kuri pasilieka teisę netikėtai Jus tikrinti, ar Jūs neužsiimate platinimo (t.y., dauginimo) procedūra vakare pasislėpęs po antklode“.
Tačiau parodos „Infobalt 2002“ metu buvo galima išvysti ir kompaktinį diską, ant kurio prie ženklelio © parašyta visiškai priešingai:
„Kompaktinis diskas platinamas nemokamai. Jūs galite daryti viso šio disko ar atskirų programų kopijas, naudoti programas be jokių apribojimų ar papildomų sąlygų.“
Tai organizacijos „Atviras kodas Lietuvai“ (AKL) išleistas nemokamas Laisvų programų kompaktinis diskas. Į jį surašytos biuro, interneto ir kitokios pagalbinės, mokomosios programos, keletas žaidimų.
Organizacija siekia padėti išspręsti nelegalių programų problemą, paskatindama naudoti nemokamas atvirojo kodo programas.
Šis Laisvų programų kompaktinis diskas „Infobalt 2002“ parodos metu išrinktas metų iniciatyva.
Nemokamų programų naudojimo problemos
Visų pirma, vartotojai tiesiog mažai žino apie nemokamas programas. Siekdama plačiau informuoti Lietuvos vartotojus, organizacija atidarė tinklapį internete
www.akl.lt, kurioje pristatomos programos su aprašais, duodama daugybė nuorodų į pasaulio atvirojo kodo bendruomenes, skelbiama informacija apie atvirojo kodo programų standartus, principus, naujienos. Iš svetainės taip pat bus galima parsiųsti pačias programas.
AKL taip pat numato rengti atvirojo kodo programų mokymus visoje Lietuvoje, pasitelkus į pagalbą asociaciją „Infobalt“ rengti seminarus informacinių technologijų bendrovėms. AKL specialistai parengė sklandaus perėjimo nuo nelegalių komercinių prie atvirojo kodo programų metodiką.
Įprasta naudoti vienodas programas. Šiuo metu Lietuvoje įvairių organizacijų darbuotojai keičiasi tokio paties tipo dokumentų formatais, sukurtais „Microsoft Office“ rinkinio programomis. Pavyzdžiui, tekstai paprastai siunčiami „Microsoft Word“ formatu, tad norint tokį failą perskaityti, būtina ir pačiam turėti tokią programą.
AKT tikisi dokumentų mainams išpopuliarinti nemokamų programų standartus, pagrįstus HTML, XML, ZIP ir kitais atvirais formatais.
Atvirojo kodo programas sudėtinga įdiegti. Pvz., norint įdiegti atvirojo kodo operacinę sistemą „Linux“ reikia atitinkamų žinių ir įgūdžių. AKL tikisi, kad įdiegti programas bus lengviau, jei jų diegimo instrukcijos bus išverstos į lietuvių kalbą. Taip pat numatoma išleisti „Linux“ vartotojo vadovą.
Mintis įkurti organizaciją „Atviras kodas Lietuvai“ gimė keliolikai programuotojų švenčiant „Linux“ 10-ąjį gimtadienį, 2001 metų vasaros pabaigoje. 2001 metų pabaigoje ši entuziastų grupė pradėjo kryptingai dirbti, kad lietuviai „nebeverktų“, kad neįstengia įpirkti programų, o tiesiog rastų kitą išeitį – pradėtų naudoti nemokamas atvirojo kodo programas.
Atvirojo kodo programos užsienyje jau seniai naudojamos ir populiarios.
Įdomesni faktai apie atvirojo kodo programas
Dauguma kino studijų, tarp jų „Rhythm & Hues“ (filmai „Skubis Dū“, „Haris Poteris“), „DreamWorks“ (filmai „Šrekas“, „Simarono žirgas“) specialiuosius efektus, animaciją kuria naudodamos „Linux“ operacinę sistemą ir atvirojo kodo programas.
Nauji automobiliai „Mercedes“ testuojami „Linux“ operacinėje sistemoje.
„Hewlet Packart“ JAV energetikos ministerijos užsakymu pagamino vieną greičiausių kompiuterių pasaulyje su įdiegta „Linux“ operacine sistema.
Paieškos sistema www.google.com veikia sudaryta iš 6 000 kompiuterių su „Linux“ operacine sistema grupės
Didžiausios el. parduotuvės www.amazon.com vadovai naudoja atvirojo kodo programas.
„Nasa“ renkasi atvirojo kodo produktus kosminiams projektams įgyvendinti.
JAV karo laivynui valdyti taikomi atvirojo kodo sprendimai.
Dauguma JAV mokymo įstaigų perėjo prie atvirojo kodo programų.
Australijos Vyriausybė įsteigė 65 000 darbo vietų su įdiegtomis atvirojo kodo programomis.