„Nokia“ ir „Siemens“ skelbia fiksuoto ir mobiliojo tinklo paslaugų susiliejimą

Publikuota: 2006 m. birželio 20 d. antradienis

 

Nokia
„Nokia“ ir „Siemens“ apjungia komunikacijos paslaugas.

2006 m. birželio 19 d., Vilnius. „Nokia“ komunikacijų tinklo grupė ir koncerno „Siemens“ fiksuoto ir mobiliojo tinklo komunikacijų grupė ketina apjungti savo veiklą ir sukurti bendrą kompaniją „Nokia Siemens Networks“, kuri taps pasaulinė lyderė sparčiausiai augančiame fiksuoto ir mobiliojo tinklo infrastruktūros ir paslaugų segmente.

Abiejų grupių lygiomis dalimis kuriama kompanija skatins pajamas didinančių ir kaštus taupančių produktų bei paslaugų plėtrą. Joje dirbs geriausia pasaulyje tyrimų ir plėtros komanda, investuosianti į naujos kartos fiksuoto ir mobiliojo tinklo produktų platformas bei paslaugas. „Nokia Siemens Networks“ galės apjungti fiksuotą-mobilųjį tinklą pasauliniu lygiu, stiprinti pozicijas abiejose išsivysčiusiose ir besivystančiose rinkose ir tapti viena iš stambiausių bei labiausiai patyrusių paslaugų organizacijų pasaulyje.

Siemens SK65
Siemens SK65

„Tikime, jog partnerystė su “Siemens„ efektyviai kurs paslaugų portfelį, kuris svarbus konkuruojant visame pasaulyje ir teiks naudą akcininkams“, – sako vykdantysis „Nokia“ direktorius ir būsimasis naujosios kompanijos valdybos pirmininkas Olli-Pekka Kallasvuo. „Komunikacijų rinkos turi vis daugiau bendrų taškų.

Atsaku į technologijų sąsajų metamus iššūkius taps stipri ir nepriklausoma “Nokia Siemens Networks„ su idealiomis galimybėmis didinti pajamas, o vartotojams – pirkti žemomis kainomis“.

„Bendrovė yra svarbus žingsnis stiprinti pozicijoms rinkoje ir teikti mūsų klientams geriausius technologijų sprendimus“, – sako „Siemens“ vykdantysis direktorius Klaus Kleinfeld. „Šis darinys kuria rinkos žaidėją-lyderį su ja būdingomis stiprybėmis, potencialu augti ir tinkamomis pozicijomis didinti pelningumą“.

2005-ųjų kalendorinių metų duomenimis, naujoji kompanija turi 15,8 mlrd. EUR (per 54,5 mlrd. litų) metinių pajamų ir tikisi pradėti veiklą su 60 tūkst. darbuotojų. Rinkos tyrimų duomenimis „Nokia Siemens Networks“ taps antra pagal dydį mobiliojo tinklo sistemų kompanija, antra – paslaugų sektoriuje, trečia – fiksuoto tinklo sistemų kompanija ir trečia pagal dydį bendroje telekomunikacijų sistemų rinkoje.

Numatyta, jog kasmet iki 2010-ųjų įmonė sutaupys po 1,5 mlrd. EUR (per 5,1 mlrd. litų) – susijungimas leis panaikinti besidubliuojančias funkcijas, geriau išnaudoti pardavimų ir marketingo organizavimą, sumažins papildomas išlaidas.

Grupių susijungimas turėtų būti baigtas iki 2007 m. sausio 1 d. „Nokia Siemens Networks“ pagrindinis biuras įsikurs Helsinkyje (Suomijoje), regioninis biuras – Miunchene (Vokietijoje) ir ateityje taps vienu iš 5 kompanijos padalinių


„Siemens“ (pagrindiniai biurai Berlyne ir Miunchene) yra pasaulinis elektros inžinerijos ir elektronikos gamintojas.

Kompanijoje dirba apie 461 tūkst. darbuotojų, kurie gamina prekes, kuria ir įgyvendina kompleksines sistemas ir projektus, siūlo daugybę paslaugų pagal individualius vartotojų poreikius. „Siemens“ teikia inovatyvius technologijų sprendimus ir išsamias žinias bei metodus („know-how“) 190-yje šalių. Įkurta daugiau kaip prieš 155 metus kompanija koncentruoja savo veiklą informacijos ir komunikacijos, automatikos ir valdymo, energijos, transporto sistemų, medicinos ir apšvietimo srityse. 2005 m. „Siemens“ pardavimai iš pagrindinės veiklos sudarė 75,4 mlrd. EUR (per 260,3 mlrd. litų), pelnas – 3,058 mlrd. EUR (10,558 mlrd. litų).

„Nokia“ – pasaulinė mobiliosios komunikacijos lyderė, nuolat skatinanti ir palaikanti mobiliosios pramonės plėtrą visame pasaulyje. „Nokia“ siūlo lengvai naudojamus šiuolaikiškus mobiliuosius įrenginius, įgyvendina juose vaizdo, garso, žaidimų ir verslo sprendimus ir taip sujungia žmones, sudaro galimybes keistis įvairiausia informacija. „Nokia“ siūlo įvairius spendimus  ir paslaugas mobiliojo ryšio operatoriams ir kompanijoms.

 

 

 

Šaltinis: Saldo partneriai 
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »