Nuomonė: XSS – nuvertinta grėsmė?

Publikuota: 2008 m. liepos 3 d. ketvirtadienis

Prie kompiuterio
Daugeliui tikriausiai teko girdėti šią magišką santrumpą „XSS“ (angl. Cross-site scripting), gaila kol kas nėra gražaus lietuviško vertimo, pažodžiui tai būtų kažkas panašaus į „tarptinklalapinis scenarijų rašymas/vykdymas“. Kodėl verta apie šį pažeidžiamumą nuolatos kalbėti? Nes maždaug devynios iš dešimties interneto svetainių yra pažeidžiamos, likusi viena svetainė taip pat potencialiai gali nukentėti nuo šio pažeidžiamumo, kadangi saugumo tyrinėtojai nuolatos randa naujų „XSS“ išnaudojimo vektorių ne tik pačiose Web aplikacijose, bet ir pasitelkę naršyklių arba tarnybinių stočių programinės įrangos spragas.

OWASP projektas „XSS“ pažeidžiamumams skiria pirmą vietą tarp rimčiausių ir dažniausiai pasitaikančių pažeidžiamumų tinklo aplikacijose, tačiau dauguma programuotojų ir „rimtų“ saugumo expertų šio pažeidžiamumo nelaiko realia grėsme ir jį ignoruoja. Aišku, ignoruoja iki tol, kol nuo jo nudega, o labiausiai tai aktualu finansinėms institucijoms ir bendruomeniniams portalams, kurie patiria ne tik finansinius nuostolius, bet ir praranda klientų pasitikėjimą.

Pasitelkę „XSS“ įsilaužėliai gali:

  • Vogti vartotojų slapukus (angl. cookies) ir taip perimti: sesijas, užšifruotus vartotojo prisijungimo duomenis, kitą reikšmingą informaciją.
  • Rengti „phishing“ atakas, klastojant patikimą tinklalapį ir taip išgauti konfidencialius vartotojų prisijungimo duomenis.
  • Išnaudoti interneto naršyklių pažeidžiamumus bei taip platinti kenkėjišką programinę įrangą patikimo tinklalapio kontekste.
  • Panaudoti „XSRF“ (angl. Cross-site request forgery) atakoms ir, pavyzdžiui, pakeisti jūsų bevielio ryšio maršruto parinktuvo konfigūraciją.
  • Linksmintis (apie tai vėliau)
  • Kt.

Kodėl programuotojai kuria pažeidžiamą kodą? Išskirčiau tris pagrindines priežastis: paslaugų sutartyje nėra nieko pasakyta apie saugumo užtikrinimą, kodo kūrėjai nėra apmokyti arba paprasčiausiai tingi saugiai programuoti, naudoja platformą, kur už visus elementarius saugaus kodo niuansus yra atsakingas pats programuotojas. Galima būtų paminėti ir daugiau priežasčių, tačiau visos jos vienaip ar kitaip susijusios su žmogiškuoju faktoriumi. Dar iki šiol vienas populiariausių tinklo aplikacijų pažeidžiamumų yra PHP puslapių įterpimas, kuris yra žymiai pavojingesnis, nes apima pačio serverio ir vartotojų saugumą, tad ką bekalbėti apie iš pažiūros nekaltą „XSS“. Daug laiko praeis, kol saugumo užtikrinimas, taps programavimo kultūros dalimi.

Žvelgiant iš techninės pusės, „XSS“ pažeidžiamumų paieška ir išnaudojimas yra toks nesudėtingas, kad dažnai už šių pažeidžiamumų ar saugumo tyrinėjimų ta tema paskelbimą, saugumo tyrinėtojai susilaukia kritikos iš kitų, „rimtesnių“ saugumo tyrinėtojų. Su tuo sutikti neverta, kadangi auksiniai buferių perpildymo laikai seniai baigėsi. Jeigu anksčiau užtekdavo kaip parametrą programai perduoti labai ilgą eilutę, susidedančią iš pasikartojančių simbolių sekos, kuri perpildydavo buferį ir perrašydavo EIP (angl. Extended Instruction Pointer), tai dabar tokius pažeidžiamumus programose sėkmingai neutralizuoja ir pačios operacinės sistemos. Atėjus WEB 2.0 erai, o ir WEB 3.0 jau ne už kalnų, interneto erdvė vis labiau koncentruojasi į socialinius ryšius, tad ateityje bus visai nebūtina analizuoti OS branduolio TCP/IP steką, norint patekti į kompanijos vidų – užteks paprasčiausio „XSS“ pažeidžiamumo populiariame bendruomeniniame portale.

Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Artėja dabartinių išmaniųjų telefonų programėlių eros pabaiga

Žmonėms norisi, kad kažkas geriau už juos pačius žinotų, ko jiems reikia. skaityti »

Moterys – geresnės programuotojos!

Kaune vykusį renginį „GIRLS CAN CODE” kaitino diskusijos – tai kas vis dėlto geriau programuoja? skaityti »

Ekstremaliam pasinėrimui į žaidimą – 35 colių lenktas žaidimų monitorius

Vienas iš žymiausių pasaulyje monitorius gaminančių prekės ženklų AOC pristato savo naują 35-colių išlenktą ypač platų AGON žaidimų monitorių AG352QCX. skaityti »

„Microsoft“ ir „AI Group“ kartu dirbs prie dirbtinio intelekto projektų

Jungtinių Amerikos Valstijų technologijų bendrovė „Microsoft“ užmezgė partnerystę su dirbtinio intelekto srityje dirbančia „Open AI“. skaityti »

„Samsung“ susišlavė 35 prestižinius CES 2017 apdovanojimus

„Samsung Electronics“ šiemet buvo įvertinta 35 CES Inovacijų apdovanojimais. skaityti »

Atėjo šalčiai: kaip žiemą apsaugoti telefoną?

Žema oro temperatūra gali sulėtinti telefoną ar jį net sugadinti, todėl šiuo metų laiku įrenginiu reikia naudotis kiek kitaip nei įprastai. skaityti »

„Facebook“ pavers vaizdo įrašus meno kūriniais

Nauja programa naudos neuroninių tinklų technologiją, panašią kaip naudojama programoje „Prisma“, kuri meno kūriniais paverčia nuotraukas. skaityti »

Penktadalis lietuviškų el. knygų skaitytojų – emigrantai

Nuo šių metų rugpjūčio, kai lietuviška el. knygų platforma „Milžinas“ pasiūlė galimybę prenumeruoti turinį, vartotojų parsisiųstų knygų skaičius išaugo net 80 proc. ir peržengė 14 tūkst. ribą. skaityti »

Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms – nemokama debesų kompiuterija

Šią savaitę „Microsoft“ paskelbė, kad viso pasaulio, įskaitant ir Lietuvos, nevyriausybinės organizacijos (NVO) gali nemokamai naudotis debesų kompiuterijos platforma „Azure“. skaityti »

FinTech industrijos augimui – daugiau galimybių nustatyti klientus nuotoliniu būdu

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui įteisinti daugiau priemonių, kurios leistų klientų tapatybę nustatyti nuotoliniu būdu. skaityti »