Nuomonė: XSS – nuvertinta grėsmė?

Publikuota: 2008 m. liepos 3 d. ketvirtadienis

Prie kompiuterio
Daugeliui tikriausiai teko girdėti šią magišką santrumpą „XSS“ (angl. Cross-site scripting), gaila kol kas nėra gražaus lietuviško vertimo, pažodžiui tai būtų kažkas panašaus į „tarptinklalapinis scenarijų rašymas/vykdymas“. Kodėl verta apie šį pažeidžiamumą nuolatos kalbėti? Nes maždaug devynios iš dešimties interneto svetainių yra pažeidžiamos, likusi viena svetainė taip pat potencialiai gali nukentėti nuo šio pažeidžiamumo, kadangi saugumo tyrinėtojai nuolatos randa naujų „XSS“ išnaudojimo vektorių ne tik pačiose Web aplikacijose, bet ir pasitelkę naršyklių arba tarnybinių stočių programinės įrangos spragas.

OWASP projektas „XSS“ pažeidžiamumams skiria pirmą vietą tarp rimčiausių ir dažniausiai pasitaikančių pažeidžiamumų tinklo aplikacijose, tačiau dauguma programuotojų ir „rimtų“ saugumo expertų šio pažeidžiamumo nelaiko realia grėsme ir jį ignoruoja. Aišku, ignoruoja iki tol, kol nuo jo nudega, o labiausiai tai aktualu finansinėms institucijoms ir bendruomeniniams portalams, kurie patiria ne tik finansinius nuostolius, bet ir praranda klientų pasitikėjimą.

Pasitelkę „XSS“ įsilaužėliai gali:

  • Vogti vartotojų slapukus (angl. cookies) ir taip perimti: sesijas, užšifruotus vartotojo prisijungimo duomenis, kitą reikšmingą informaciją.
  • Rengti „phishing“ atakas, klastojant patikimą tinklalapį ir taip išgauti konfidencialius vartotojų prisijungimo duomenis.
  • Išnaudoti interneto naršyklių pažeidžiamumus bei taip platinti kenkėjišką programinę įrangą patikimo tinklalapio kontekste.
  • Panaudoti „XSRF“ (angl. Cross-site request forgery) atakoms ir, pavyzdžiui, pakeisti jūsų bevielio ryšio maršruto parinktuvo konfigūraciją.
  • Linksmintis (apie tai vėliau)
  • Kt.

Kodėl programuotojai kuria pažeidžiamą kodą? Išskirčiau tris pagrindines priežastis: paslaugų sutartyje nėra nieko pasakyta apie saugumo užtikrinimą, kodo kūrėjai nėra apmokyti arba paprasčiausiai tingi saugiai programuoti, naudoja platformą, kur už visus elementarius saugaus kodo niuansus yra atsakingas pats programuotojas. Galima būtų paminėti ir daugiau priežasčių, tačiau visos jos vienaip ar kitaip susijusios su žmogiškuoju faktoriumi. Dar iki šiol vienas populiariausių tinklo aplikacijų pažeidžiamumų yra PHP puslapių įterpimas, kuris yra žymiai pavojingesnis, nes apima pačio serverio ir vartotojų saugumą, tad ką bekalbėti apie iš pažiūros nekaltą „XSS“. Daug laiko praeis, kol saugumo užtikrinimas, taps programavimo kultūros dalimi.

Žvelgiant iš techninės pusės, „XSS“ pažeidžiamumų paieška ir išnaudojimas yra toks nesudėtingas, kad dažnai už šių pažeidžiamumų ar saugumo tyrinėjimų ta tema paskelbimą, saugumo tyrinėtojai susilaukia kritikos iš kitų, „rimtesnių“ saugumo tyrinėtojų. Su tuo sutikti neverta, kadangi auksiniai buferių perpildymo laikai seniai baigėsi. Jeigu anksčiau užtekdavo kaip parametrą programai perduoti labai ilgą eilutę, susidedančią iš pasikartojančių simbolių sekos, kuri perpildydavo buferį ir perrašydavo EIP (angl. Extended Instruction Pointer), tai dabar tokius pažeidžiamumus programose sėkmingai neutralizuoja ir pačios operacinės sistemos. Atėjus WEB 2.0 erai, o ir WEB 3.0 jau ne už kalnų, interneto erdvė vis labiau koncentruojasi į socialinius ryšius, tad ateityje bus visai nebūtina analizuoti OS branduolio TCP/IP steką, norint patekti į kompanijos vidų – užteks paprasčiausio „XSS“ pažeidžiamumo populiariame bendruomeniniame portale.

Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kam dažniausiai žmonės naudoja išmaniuosius telefonus?

Šiuo metu pasaulyje yra 2,32 milijardai išmaniųjų telefonų vartotojų, o iki 2020-ųjų šis skaičius paaugs dar iki 500 milijonų. skaityti »

Per 2017 m. III ketv. Lietuvoje įregistruotas 13 281 incidentas kibernetinėje erdvėje (3)

CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų sudarė kenkimo programinė įranga: virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware“), Trojos arkliai ir pan. skaityti »

Atšalus telefonus sugadiname dažniau: 5 patarimai, kaip išmaniuoju naudotis saugiai

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau daug dažniau telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. skaityti »

Vandeniui atspari išmanioji apyrankė „Samsung Gear Fit2 Pro“ jau Lietuvoje

Naujas įrenginys atitinka 5 atmosferų atsparumo vandeniui standartą, tačiau yra skirtas ne tik plaukiojimui, bet ir kitai fizinei veiklai bei sveiko gyvenimo būdo stebėsenai. skaityti »

„Dell Technologies“ įkūrė Daiktų interneto skyrių

„Dell Technologies“ neatsilieka nuo šios evoliucijos ir kuria naujas vizijas bei strategijas, kad padėtų klientams pasiekti skaitmeninę ateitį saugiai valdant sudėtingą ir dažnai fragmentuotą daiktų interneto struktūrą. skaityti »

Dirbtinis intelektas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. skaityti »

Galimybės, kurias verslui atveria didieji duomenys: pamatyti daugiau, įžvelgti tiksliau

Pirkėjų elgsenos realiuoju laiku stebėjimas. Naršymo internete sekimas. Tai tik nedidelė kasdien verslo renkamų duomenų dalis, toli gražu neatspindinti didžiųjų duomenų aprėpčių ir potencialo. skaityti »

ABC tėveliams: programėlės, kurias reikia įdiegti vaiko išmaniajame

Remiantis „Influence Central“ vykdyto tyrimo duomenimis, 10 metų – tai amžius, kuomet vaikai paprastai gauna savo pirmąjį išmanųjį telefoną. skaityti »

Lietuviai vis dažniau perka internetu

Interneto naudotojų Lietuvoje pirkimo įpročiai rodo, kad pusė elektroninių parduotuvių klientų pinigines internetiniam pirkiniui atveria bent kartą per 3 mėnesius. skaityti »

Kaip pasirinkti monitorių, jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio

Šiais laikais siūloma monitorių įvairovė reiškia, kad beveik kiekvienas gali atrasti tai, ko jam reikia. skaityti »