Nuomonė: XSS – nuvertinta grėsmė?

Publikuota: 2008 m. liepos 3 d. ketvirtadienis

Prie kompiuterio
Daugeliui tikriausiai teko girdėti šią magišką santrumpą „XSS“ (angl. Cross-site scripting), gaila kol kas nėra gražaus lietuviško vertimo, pažodžiui tai būtų kažkas panašaus į „tarptinklalapinis scenarijų rašymas/vykdymas“. Kodėl verta apie šį pažeidžiamumą nuolatos kalbėti? Nes maždaug devynios iš dešimties interneto svetainių yra pažeidžiamos, likusi viena svetainė taip pat potencialiai gali nukentėti nuo šio pažeidžiamumo, kadangi saugumo tyrinėtojai nuolatos randa naujų „XSS“ išnaudojimo vektorių ne tik pačiose Web aplikacijose, bet ir pasitelkę naršyklių arba tarnybinių stočių programinės įrangos spragas.

OWASP projektas „XSS“ pažeidžiamumams skiria pirmą vietą tarp rimčiausių ir dažniausiai pasitaikančių pažeidžiamumų tinklo aplikacijose, tačiau dauguma programuotojų ir „rimtų“ saugumo expertų šio pažeidžiamumo nelaiko realia grėsme ir jį ignoruoja. Aišku, ignoruoja iki tol, kol nuo jo nudega, o labiausiai tai aktualu finansinėms institucijoms ir bendruomeniniams portalams, kurie patiria ne tik finansinius nuostolius, bet ir praranda klientų pasitikėjimą.

Pasitelkę „XSS“ įsilaužėliai gali:

  • Vogti vartotojų slapukus (angl. cookies) ir taip perimti: sesijas, užšifruotus vartotojo prisijungimo duomenis, kitą reikšmingą informaciją.
  • Rengti „phishing“ atakas, klastojant patikimą tinklalapį ir taip išgauti konfidencialius vartotojų prisijungimo duomenis.
  • Išnaudoti interneto naršyklių pažeidžiamumus bei taip platinti kenkėjišką programinę įrangą patikimo tinklalapio kontekste.
  • Panaudoti „XSRF“ (angl. Cross-site request forgery) atakoms ir, pavyzdžiui, pakeisti jūsų bevielio ryšio maršruto parinktuvo konfigūraciją.
  • Linksmintis (apie tai vėliau)
  • Kt.

Kodėl programuotojai kuria pažeidžiamą kodą? Išskirčiau tris pagrindines priežastis: paslaugų sutartyje nėra nieko pasakyta apie saugumo užtikrinimą, kodo kūrėjai nėra apmokyti arba paprasčiausiai tingi saugiai programuoti, naudoja platformą, kur už visus elementarius saugaus kodo niuansus yra atsakingas pats programuotojas. Galima būtų paminėti ir daugiau priežasčių, tačiau visos jos vienaip ar kitaip susijusios su žmogiškuoju faktoriumi. Dar iki šiol vienas populiariausių tinklo aplikacijų pažeidžiamumų yra PHP puslapių įterpimas, kuris yra žymiai pavojingesnis, nes apima pačio serverio ir vartotojų saugumą, tad ką bekalbėti apie iš pažiūros nekaltą „XSS“. Daug laiko praeis, kol saugumo užtikrinimas, taps programavimo kultūros dalimi.

Žvelgiant iš techninės pusės, „XSS“ pažeidžiamumų paieška ir išnaudojimas yra toks nesudėtingas, kad dažnai už šių pažeidžiamumų ar saugumo tyrinėjimų ta tema paskelbimą, saugumo tyrinėtojai susilaukia kritikos iš kitų, „rimtesnių“ saugumo tyrinėtojų. Su tuo sutikti neverta, kadangi auksiniai buferių perpildymo laikai seniai baigėsi. Jeigu anksčiau užtekdavo kaip parametrą programai perduoti labai ilgą eilutę, susidedančią iš pasikartojančių simbolių sekos, kuri perpildydavo buferį ir perrašydavo EIP (angl. Extended Instruction Pointer), tai dabar tokius pažeidžiamumus programose sėkmingai neutralizuoja ir pačios operacinės sistemos. Atėjus WEB 2.0 erai, o ir WEB 3.0 jau ne už kalnų, interneto erdvė vis labiau koncentruojasi į socialinius ryšius, tad ateityje bus visai nebūtina analizuoti OS branduolio TCP/IP steką, norint patekti į kompanijos vidų – užteks paprasčiausio „XSS“ pažeidžiamumo populiariame bendruomeniniame portale.

Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuviai bandys kurti dirbtinį intelektą

Balandį į „AI Camp“ hakatoną Vilniuje susiburs inovatyviausių technologijų kūrėjai, duomenų analitikai, programuotojai, mokslininkai ir inžinieriai. skaityti »

Merginų susidomėjimas technologijomis susilpnėja paauglystės metu

Merginų trūkumas IT rinkoje – problema ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Kaip rodo technologijų bendrovės „Microsoft“ atliktas tyrimas, dauguma merginų susidomi technologijomis nuo 11,5 metų, o sulaukus 15 metų ši sritis joms ima darytis ne tokia įdomi. skaityti »

Kad piniginė neplonėtų: programėlės, padėsiančios sutaupyti

Išmaniosios programėlės gali pagelbėti atidžiau stebėti situaciją parduotuvėse bei savo piniginėje. skaityti »

Dešimtadalis Lietuvos gyventojų rizikuoja gaisru įkraudami telefoną

Nors šiuolaikinės technologijos užtikrina maksimalų ličio jonų baterijų saugumą, tačiau ilgai ar nesaugiai įkraunamos jos gali įkaisti, o maždaug kas dešimtas lietuvis linkęs savo mobilųjį telefoną laikyti ant minkštų baldų ar net lovos, kai prietaisas įjungiamas į elektros tinklą. skaityti »

Žaidimų entuziastų laukia neramus kovas

Užkietėjusiems žaidėjams šių metų kovas – metas, kai teks patuštinti savo kišenes, mat pirmąją pavasario savaitę numatomos net kelių žaidimų premjeros. skaityti »

„Samsung“ pristatė savo naująją planšetę „Galaxy Tab S3“

Barselonoje vykstančioje tarptautinėje mobiliųjų technologijų parodoje „Mobile World Congress”, bendrovė „Samsung” pristatė savo naująją planšetę „Samsung Galaxy Tab S3”. skaityti »

Lietuviai nori vis brangesnių kompiuterių, o planšetes išmaino į didesnius telefonus

2016 m. sumažėjo parduodamų kompiuterių, tačiau jų įsigijimui pirkėjai nusprendžia išleisti vis didesnes vidutines pinigų sumas. skaityti »

Kinijos fabrikas 90 proc. darbuotojų pakeitė robotais

Pakeitus darbuotojus robotais Kinijos bendrovės „Changying Precision Technology“ produktyvumas išaugo 250 proc., o broko atvejų sumažėjo 80 proc. skaityti »

„Apple“ investuoja į biometrijos technologijas

„Apple“ paskelbė įsigijusi Izraelio pradedančiąją įmonę „RealFace“, kurios specializacija – veidų atpažinimo technologijų kūrimas. skaityti »

Žiemos olimpinėse žaidynėse dirbs robotai vertėjai

Kitose žiemos olimpinėse žaidynėse, kurių pradžia numatyta 2018 m. vasario 25 d., pirmą kartą dirbs robotai vertėjai. skaityti »