Palydovinės televizijos milžinas paskelbė karą piratams (II dalis)

Publikuota: 2003 m. rugpjūčio 12 d. antradienis
Tęsiame pasakojimą apie „DirecTV“ antipiratines akcijas. Pakliūva niekuo dėti žmonės Teisininkai, atstovaujantys kai kuriems apkaltintiems piratams, teigia, jog „DirecTV“ antipiratinė kampanija nuėjo per toli. „Jei žmonės piratiniu būdu gauna jų signalą, „DirecTV“ turi teisę persekioti tuos žmones ir gauti tokią kompensaciją, kokią sugebės išsireikalauti“, – teigia Floridos valstijos advokatas Albertas Zakarianas, atstovaujantis daugiau nei 700 žmonių visoje valstybėje laiškais bei 50 žmonių teisme. „Problema yra ta, kad yra, pavyzdžiui, tokių žmonių, kurie visiškai nėra piratai ir signalo piratiniu būdu negauna. Žodžiu, į šį „DirecTV“ paspęstą tinklą patenka nemažai visiškai niekuo dėtų žmonių“. A. Zakarianas bei kiti advokatai teigia, jog „DirecTV“ piktnaudžiauja sistema, nes prieš įteikdama ieškinį neatlieka jokio tipo tyrimo: jei įrenginį įsigysite iš pardavėjo, kuris aprūpina piratus, pateksite į kompanijos juodąjį sąrašą. Kai kurie vartotojai perka techninę įrangą, ketindami piratiniu būdu gauti „DirecTV“ signalą, bet nesugeba jos priversti veikti. Nepaisant to, po kurio laiko ir jiems pateikiamas ieškinys. Galima naudoti teisėtai Niekas neverkia dėl tikrųjų piratų, bet kai kurią įrangą, dėl kurios žmonėms buvo pareikšti ieškiniai, galima naudoti visiškai teisėtai. Ryškiausias to pavyzdys yra įrenginys, tarp piratų pardavinėjamas kaip „atrišimo programa“ („unlooper“). Piratai jį perka dėl vienos funkcijos, skirtos pataisyti priėjimo prie palydovinės televizijos plokštei, „DirecTV“ elektronikos įstatytai į begalinį programos ciklą. Tačiau „atrišimo programa“ taip pat yra ir perprogramuojama IK programavimo programa, galinti daryti viską, ką atlieka standartinė ISO-7816 programavimo programa (žr. pav.) ir daugiau. Gynybos advokatas teigia, jog kai kurios iš pridėtų funkcijų daro ją patraukliu pirkiniu eksperimentuotojams, net negalvojantiems apie piratavimą ir kitokią nelegalią veiklą. Marcas Wittemanas, inžinierius elektrikas bei IK saugumo ekspertas kartu su Nyderlandų firma „Riscure“ teigia, jog tos piratų naudojamos funkcijos turi tik žalingą pritaikomumą, bet jis sutinka su gynybos advokatais, jog „atrišimo programą“ taip pat galima naudoti ir visiškai teisėtai. Štai tokią „atrišimo programos“ įsigijimo priežastį nurodo Niujorke gyvenantis saugumo ekspertas Parkas Foremanas. Jis teigia, jog programą pirko iš „White Viper Technologies“, kiek anksčiau, nei 2001 metais ši pietų Kalifornijos kompanija „DirecTV“ Signalų integralumo biuro taip pat patyrė reidą. P. Foremanas, vyresnysis transportavimo kompanijos saugumo vadovas, teigia norėjęs pažiūrėti, ar sugebės sukurti pagal galutinę sesiją (end-to-end session) paremtą prieigos (encryption) sistemą, kuri saugiai susietų plokštę su nuotoliniu serveriu. Dėl šio pirkinio P. Foremanas praėjusiais metais iš „DirecTV“ gavo laišką. Jis paskambino kompanijai, tačiau atsisakė mokėti 3500 JAV dolerių. Vietoj to, jis teigia atsisakęs „DirecTV“ paslaugų: iki to jis buvo kompanijos abonentas. Kol kas P. Foremanui ieškinys nepateiktas, o jis pats „DirecTV“ kampaniją regi kaip šantažą laiškais, skirtais įbauginti žmones ir priversti mokėti pinigus. EFF teigia, jog P. Foremano istorija toli gražu nėra unikali. „Turime dar vieną vyruką - meistrą, ir jis kuria audiovizualines ekspozicijas muziejams. Jis norėjo įdiegti IK sistemą, kur muziejaus prižiūrėtojas turėtų kortą ir galėtų ją naudoti įjungti arba išjungti ekspozicijai“, – teigia Schultzas. „Nusipirkdamas IK programavimo programą, kad galėtų susikurti savo nuosavą sistemą, jis „DirecTV“ akyse tapo piratu“. Advokatai, ginantys žmones nuo „DirecTV“, savo ginamųjų vardų neatskleidžia, tačiau pristato pavyzdžius, kai apkaltinti žmonės yra visiškai nekalti. Pvz:. tinklo administratorius, pagal užsakymą padaryta IK sistema apsaugojęs valymo pultą kambaryje, kuriame yra serveris; inžinierius, tyrinėjantis galimybę panaudoti IK tobulinti automobilių elektroninės kontrolės moduliams; koduotojas, dirbantis su programa, kad galėtų į ją įdiegti ir importuoti adresų knygelės įrašus iš su IK suderinamų GSM telefonų. Žinoma, neįmanoma tvirtai žinoti, kad atsakovai sako tiesą. Tačiau ginti bylą kainuoja pinigus ir „DirecTV“ kampanijos kritikai teigia, jog žmonės moka tuos 3500 JAV dolerių, nesvarbu, kalti ar ne, paprasčiausiai dėl to, jog neišgali pasisamdyti advokato. „Tai aiški jų strategijos prieš piratus dalis, ir jie labai mažai arba iš viso nerodo jautrumo tos atakos metu pagautiems nekaltiems žmonės“, – teigia Schultzas.
Šaltinis: Securityfocus
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »